„2015 metų birželio 28 dieną grįžau atostogoms pas mamą (gimimo 1945 m.), kuri gyveno viena Girsūdu kaime, Pasvalio rajone. Pasvalyje su trejų metukų dukra turėjome būti iki rugpjūčio 5 dienos, o mano mama, Ona Vida Jatužienė, turėjo išskristi į Paryžių rugsėjo 16 dieną. Ji turėjo pradėti su mumis gyventi visam laikui, nes mano dukra Lavija pradėjo eiti į mokyklą, o mama turėjo ja rūpintis, nes rugsėjo viduryje pradedu magistro studijas universitete“, - sakė Juta.
Jos mama, pasakojo moteris, jau 30 metų turėjo astmą, 20 metų diabetą, širdies nepakankamumą, reumatizmą ir kitas ligas.
„Mama tikrai gydėsi, ėjo kas tris mėnesius pas savo šeimos daktarę, leidosi insuliną, cukraus lygis kraujyje niekada nebuvo aukštas, nes ji labai kontroliavo maistą. Tačiau nuo vasario mėnesio mama ėmė skųstis labai aukštu spaudimu (viršutinis būdavo apie 240), ir vaistai nepadėdavo“, - pasakojo Juta.
Liepos 18 dieną Onai Vidai spaudimas pakilo iki 280, ji nesugebėjo nei kalbėti, nei suvokti aplinkos, tai buvo insulto pradžia, ir jai dukra iškvietė greitąją. Ją paguldė į Pasvalio ligoninę ir Ona Vida džiaugėsi jaunu ir maloniu daktaru iš Panevėžio – reumatologu R. Pakšiu – ir su pagalba bei leidžiant vaistus spaudimas nukrito iki 180.
„Nelaimė, kad po trijų dienų ligoninėje daktarą ištiko infarktas ir mamą kitą dieną vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Daina Čepaitė, kurią visi žino kaip greitai išrašančią pacientus iš ligoninės, paleido į namus su 180 spaudimu. Išrašė iš ligoninės nieko nesakydama, tik prirašius keturias vaistų rūšis nuo spaudimo“, - pasakojo Paryžiuje gyvenanti pasvalietė.
Ligoninėje iškoliojo
Juta pasakoja, kad namuose mamai vėl sukilo spaudimas iki 230 ir po kelių dienų jai įvyko akies nervo paralyžius. Nuvežus ją į ligoninę, ją apžiūrėjęs gydytojas pulmonologas A. Stasytis, kaip teigia Juta, ėmė priekaištauti, ko jos atvažiavusios į ligoninės priimamąjį ir kodėl nevažiavusios pas šeimos gydytoją, kuri, pasak pašnekovės, nepriima be registracijos, o užsiregistruoti galima tik prieš mėnesį.
„Vėliau jis ėmė stipriai šaukti, kodėl nevažiuojame tirtis kraujo, nes jis labai negeras – tai buvo parašyta jos sveikatos knygoje daktarės D. Čepaitės, bet mūsų apie tai niekas nebuvo informavę. Tada gydytojas mus apkaltino, kad mes pačios neprisimename. Be to, norint važiuoti tirtis kraują į Panevėžį, kaip buvo parašyta sveikatos knygoje, reikia siuntimo, bet jokio siuntimo mums niekas nedavė“, - apmaudą liejo emigrantė.
Vėliau, kaip ji pasakojo, mamos niekas nenorėjo priimti į ligoninę, nusiuntė pas akių daktarę, kur jos laukė dvi valandas, kad patvirtintų akies paralyžių. Akių daktarė tai patvirtino ir nurodė, jog taip įvyko dėl aukšto spaudimo.
„Po to buvo padarytas smegenų „skaneris“. Jį dariusi moteris vėl ėmė ant mamos rėkti, kad negerai taip dažnai jį darytis – pasirodo, jai tai darė praeitą savaitę, kai ji buvo paguldyta į ligoninę. Laimei, mus užstojo sesutė, sakydama, kad ne mes pačios prisirašėm šią procedūrą, tai moteriškė apsiramino. Galų gale po ilgų valandų ir dviejų iškoliojimų mamą paguldė į ligoninę. Daktarė buvo pikta, bet apžiūrėjo ir atrodė, kad gydė“, - kalbėjo Juta.
Pasak jos, mamai, kuri sirgo diabetu, ligoninėje visuomet sukildavo cukraus lygis kraujyje, nes ten nėra meniu, pritaikyto diabetikams.
„Ją visada aprėkdavo sesutės ir daktarai, kad sukilo cukrus, kol aš nepasikentusi pripirkau valgyti ir nuvežiau, bet nesuprantu, kodėl vietoj pykčio, priimant žmogų į ligoninę, nepasako, kad gal nėra ligoninėje lėšų padaryti meniu diabetikams ir kad maistą reikia vežtis iš namų, vietoj to, kad rėktų ant žmogaus, kuris ir taip yra sergantis ir pavargęs. Jau vien čia nežmogiškumas, jau nekalbant apie daktarus, kur atvažiuoji su insultu ir dar gauni rėkt“, - teigė Juta.
Pakirto sepsis
Po kelių dienų Oną Vidą ėmė kamuoti baisūs inkstų skausmai. Vėliau ji prarado sąmonę, seselės paguldė ją į reanimaciją.
„Vėliau, kai šnekėjau su gydytoja, ji apkaltino mano mamą, kad ji nesigydė, kad jos kraujas toks tirštas, kad net negalima vaistų suleisti. Kai po kelių valandų sutikau kitą gydytoją ir paklausiau, kokia situacija, jo grubus atsakymas tarpduryje buvo toks: „žinai, kas yra sepsis? Ne? Nu va, blogai, labai blogai“. Daktaras kažkodėl į mane kreipėsi „tu“, buvo grubus ir nemaloniai aiškino, kad viskas baigta. Mirė mama tą pačią naktį, 5 ryto, rugpjūčio 4 dieną“, - pasakojo Juta.
Kai kitą rytą ji nuėjo atsiimti mirties atestacijas, kitas daktaras, kaip pasakoja moteris, be jokios užuojautos, greit liepė pasirašyti, kad Juta neturi jokių priekaištų.
„Išėjau į koridorių ir skaitau. Mirties priežastis: diabetas!!! Koks diabetas, juk ji mire nuo sepsio! Tai štai dėl ko jis man taip intensyviai aiškino pasirašyti, kad neturiu priekaištų“, – pasakojo moteris.
„Ko jie visi tokie bjaurūs?“
Juta prisimina, kad, kai mamą antrą kartą priėmė į ligoninę, ten sužinojo, kad jos šeimos daktarė Jūratė Maruškienė jai išrašydavo tik pusę jai priklausančių juostelių cukraus lygį kraujyje patikrinti, sakydama, kad valstybė tik tiek finansuoja.
„Mamai to užtekdavo pusantro mėnesio, o dar pusantro mėnesio iki kito išrašymo mama spėliodavo ir bandydavo pagal savijautą nuspėti, ar reikia ką suvalgyti, ar leistis insuliną, kad nenualptų ir neprarastų sąmonės. Mama man dar sakė, kad daktarė jai nuo vasario mėnesio nebeišrašo kraujo skystinamųjų vaistų, o taip nusprendė į ją pažiūrėjus, be jokių tyrimų! Tai štai, kodėl tas kraujas toks tirštas ir toks aukštas spaudimas!” – apmaudo neslėpė Paryžiuje gyvenanti pasvalietė.
Be to, Juta sako, kad jos mama J. Maruškienei kaskart dėdavo į kišenę po 20 eurų – „antraip ji visai nežiūrėdavo“.
„Nebegaliu įrodyti, kad daktarai ją « nužudė » , negaliu dabar nieko padaryti... Atmosfera tokia Pasvalyje, kad, jeigu tau jau amžius ir turi tokių svarbių ligų, esi nurašytas žmogus. Visuomet būsi apkaltintas, kad nesigydai, nežiūri, kad tavo kaltė! Šokiruota esu daktarų elgesio, pykčio, neapykantos, reiškiamos kitam žmogui. Ko jie visi tokie bjaurūs? Juk jie dirba, kad padėtų kitam žmogui, kad gydytų, kad mylėtų savo artimą. To, deja, nėra“, - kalbėjo ji.
Santykiai su paciente buvo puikūs
Onos Vidos šeimos gydytoja Jūratė Maruškienė tv3.lt sakė, kad savo pacientę prisimena puikiai – su ja teigia turėjusi šiltus santykius ir nesupranta, kodėl Juta dabar taip ją ir kitus gydytojus kaltina.
„Puikiai atsimenu tą ligonę, mūsų labai geri santykiai su ja buvo. Ji gerdavo kraują skystinantį aspiriną ir jį pirkdavo pati, tikrų tikriausiai. Dėl cukraus juostelių – Lietuvoje geriantiems tabletes kompensuojama 150 juostelių metams. Tai tris kartus keturis mėnesius po 40 juostelių – taip ir rašėm, kiek priklauso. Kitaip negaliu, aš nusikalsiu. Jeigu žmogui reikia daugiau, jis perka, tik tiek, kad tos juostelės yra labai brangios. Gal ji (Juta – red.) pagal prancūzų normas taiko, bet pas juos yra kitokie normatyvai“, - sakė gydytoja.
Ji taip pat teigė, niekada negavusi jokių pinigų iš Onos Vidos.
„Kas link eurų, tai gyvenime nesu iš jos gavusi nė vieno euro. Ji man iš geros širdies yra padovanojusi vieną augalą, kurį sode pasisodinau. Daugiau – nieko panašaus. Nelabai suprantu tos dukros. Žinau, kad ji visus labai puola, girdėjau, ir gimines labai užsipuolė, bet mano santykiai su jos mama buvo labai geri ir nemanau, kad mama jai leistų šitaip elgtis, jeigu ji būtų gyva. Aš jos sveikatai tikrai nepakenkiau“, - kalbėjo J. Muraškienė.
Mažinama hospitalizacija
Gydytoja Daina Čepaitė, kurią Juta kaltino per greitai išrašius mamą iš ligoninės ir neįspėjus, kad reikia gydyti kraują, neprisiminė Onos Vidos.
„Aš tikrai neatsimenu, man pačiai su sveikata tada buvo sudėtinga. Žinot, kaip darbas vyksta – vieniems atrodo vienaip, kitiems kitaip. Priėmime jie visko reikalauja tuoj pat ir šiandien, o kai vyksta ambulatorinis darbas, tai nueiname į polikliniką ar į vaistinę pasižiūrėti – nėra tų žmonių daug. Jeigu būna spaudimas padidintas, tai parekomenduojame vaistų – vieni eina pas šeimos daktarus vaistų išsirašyti, kitiems parekomenduojame kompensuojamą vaistą“, - kalbėjo D. Čepaitė.
Nors ji ir neprisiminė šios pacientės, tačiau teigė manant, jog greičiausiai vis tiek turėjo jai sakyti apie kraujo tyrimus. D. Čepaitė vėliau rado išrašą, kurį pati parašė Jutos mamai:
„Išraše rašau, kad „gydymo eigoje būklė pagerėjo, kraujo spaudimas koregavusi iki 180/90, iki 170/90 ir 170/60, širdies veikla ritmiška, pulsas 68, nedidelės edemos apatiniame trečdalyje ir toliau išleidžiama gydytis ambulatoriškai. Kontrolė pas šeimos gydytoją, planine tvarka – pakartoti kraujo tyrimą“, - sakė ji.
Gydytoja nurodė, kad Pasvalio ligoninėje, į kurią buvo paguldyta Ona Vida, kaip ir kitose, vyksta hospitalizacijos mažinimas, tad žmonės, kuriuos kankina aukštas kraujo spaudimas, ilgiau paros ligoninėje nelaikomi.
