Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atlikta analizė rodo, kad per pusmetį (nuo kovo 1 d. iki spalio 1 d.) skaudžiausią narių nubyrėjimą patyrė trys didžiausios politinės partijos Lietuvoje.
Daugiausiai narių neteko Darbo partija – politinė jėga sumažėjo 387 nariais. 249 nariais sumažėjo valdančioji partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). 170 – Lietuvos socialdemokratų partija.
Labiausiai augo dvi politinės jėgos. Lietuvos Regionų frakcija pasipildė 868 naujais nariai, o Demokratų Sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 227.
Kas lėmė partijų byrėjimus?
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad 387 narių partijoje nubyrėjimas „nėra geras ir sveikintinas dalykas“, tačiau atspindintis realijas.
„Mes tiesiog suinventorizavome ir pateikėme Teisingumo ministerijai skaičius, kurie kurį laiką buvo praktikoje realūs ir mums žinomi. Tų žmonių nebuvo, jie kabėjo sąrašuose. Mes tiesiog inventorizavomės ir pažinome tą skaičių narių, kurie yra tikri, realūs ir dalyvauja politinėje veikloje“, – kalbėjo jis.
Politikas patikina, kad kaip partijos pirmininkas, ateityje sieks, kad partijos narių skaičius augtų, o ne mažėtų.
„Objektyviai žiūrint į partijos rezultatus, kad esame treti pagal dydį tarp visų politinių partijų, tai įkvepia ir duoda pakankamai daug energijos ateities veiklos“, – kalba A. Mazuronis.
Vis tik Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius įžvelgia, kad dalis žmonių Darbo partiją palikti galėjo, nes suprato, kad ilgametis partijos lyderis Viktoras Uspaskichas galutinai pasitraukė iš pirmininko pareigų.
„Bet nepamirškime, kad ir su Uspaskichu ši partija nebuvo pati sėkmingiausia Lietuvoje. Lietuvos rinkėjams pakankamai aišku, kad jis yra labai nesąžiningas ir labai korumpuotas politikas, ir tas nuostabus faktas, kad jis groja akordeonu ir dainuoja, nebedaro tokio įspūdžio. O čia dar pasitraukia“, – priduria ji.
Tačiau A. Mazuronis tvirtina, kad V. Uspaskicho pasitraukimas iš pirmininko posto niekaip nėra susijęs su partijos narių sumažėjimu.
„Šiuo atveju tie keli šimtai narių tikrai atsirado ne per pastarąjį mėnesį, kai mane išrinko [pirmininku].
Antras dalykas, V. Uspaskichas niekur neišėjo iš partijos – jis yra partijos veikloje, dalyvauja tarybos posėdžiuose kaip garbės pirmininkas, dalyvauja Vilniaus skyriaus veikloje. Jis tiesiog pasitraukė iš partijos pirmininko pareigų, nes negalėjo skirti jai tiek laiko, kiek reikia skirti. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jis pasitraukė iš politinės veiklos ar partijos. Todėl toks politologų vertinimas yra neteisingas“, – kalbėjo politikas.
„Valdantiesiems visi signalai blogi“
Sureikšminti ir 249 narių sumažėjimo TS-LKD nereiktų, tikina partijos vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis. Jis akcentuoja, kad tam tikrą mažėjimą visos didžiosios partijos stebi jau kurį laiką.
„Pagrindinė priežastis, kuri lemia, kad mūsų partijos narių skaičius mažėja, be abejonės, yra ir karjeros pokyčiai, kuomet žmonės negali suderinti savo darbinės veiklos su politine veikla. Taip pat, natūralu, kad kovido pandemijos metais ir mirtingumas žmonių buvo išaugęs – tai irgi neigiamai paveikė partijos narių skaičių.
Tačiau tikrai pastaraisiais mėnesiais mes matome išaugusį ir naujų narių prisijungimą, ypač didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune“, – akcentavo jis.
Ar kelių šimtų narių praradimas valdančiajai partijai yra skausmingas, M. Prievelis neatsakė.
„Tikrai reikia atsižvelgti į tas priežastis. Mūsų partija kūrėsi Sąjūdžio metais, todėl prie prisijungę prie žmonės yra vyresni. Tai tokių aplinkybių partija negali niekaip paveikti. <…> Tendencija tokia iš esmės yra visose didžiosiose partijose, ir tas procesas yra normalus. Tiesiog jis vyksta ne pirmą pusmetį“, – pridūrė jis.
Ne partijos nubyrėjimas, o faktas, kad partija narių skaičiumi nėra auganti, anot V. Valentinavičiaus, ir yra didžiausia TS-LKD problema: „Matyt, buvimas valdžioje kažkiek kainuoja. Prieš praėjusius rinkimus buvo jaunimo daugiau atsiradę, o dabar po dviejų metų valdžioje naujų žmonių pritraukimas aiškiai yra sustojęs ir kažką su tuo reikia daryti“.
Pasiteiravus, ar tai nėra blogas signalas konservatoriams, V. Valentinavičius pabrėžė, kad „valdantiesiems visi signalai blogi“.
„Kadangi padėtis sunki, tenka sunkius sprendimus priimti. Bet nubyrėjimas yra tik toks, tad tikrai ne blogiausias variantas. Čia lygiai taip pat kaip su reitingais – valdžioje nesančios partijos turėjo jau seniai turėti virš 20-ies procentų (palaikančiųjų visuomenės apklausose – aut. past), bet neturi. Taip, kad TS-LKD su tradiciniais varžovais socialdemokratais eina beveik lygiai. Narystės skaičiai liudija tą pačią tendenciją“, – akcentavo ekspertais.
Kaip ir minima aukščiau, 170 narių prarado ir socialdemokratai. V. Valentinavičiaus teigimu, Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujama socialdemokratų partija neauga, nes partijai trūksta idėjų, stiprių lyderių.
„Vilija Blinkevičiūtė aiškiai nepateisino vilčių, kurias į ją dėjo socialdemokratai. Tai partija trypčioja vietoje. O kai visi trypčioja vietoje, tai TS-LKD santykinai neblogai sekasi“, – tvirtino ekspertas.
Nepaisant politinių partijų narių nubyrėjimų, daugiausiai narių turinčių partijų sąrašas liko nepakitęs.
Didžiausia politine partija lieka Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 14 539 nariai, Antrojoje vietoje – TS-LKD, turinti 12 823 narių. Trečiojoje – Darbo partija. Jai priklauso 9754 nariai.
Augančiai partijai prognozuoja prastus rezultatus rinkimuose
Per pastarąjį pusmetį labiausiai iš visų partijų prasiplėtė Lietuvos Regionų partija. Ją papildė 868 nauji nariai.
Pasiteiravus partijos pirmininko Jono Pinskaus, kas lėmė šį augimą, jis juokauja nenorintis kolegoms „išduoti paslapčių“.
„Narių skaičius auga, nes partija dar kūrimosi stadijoje – yra kuriami skyriai ir į juos ieškoma autoritetingų ir talentingų žmonių. Kai mums pavyksta tokius žmones atrasti, paskui juos norisi sekti. Tuomet įsikuria skyriai ir ten ateina žmonės. Čia jokio dirbtinumo, nes ateina tik norintys ir gebantys dirbti žmonės, o ne oras, kurio dauguma partijų yra prisipumpavusios. O kad surasčiau tuos žmones, man tenka su atsakingu sekretoriumi rimtai padirbėti. Kartais po 800 kilometrų per dieną padaryti“, – teigė J. Pinskus.
Anot J. Pinskus, nuo kovo mėnesio stipriai atsigavo įsteigti Lietuvos Regionų partijos skyriai Utenoje, Šilutėje, Širvintose.
„Yra labai daug skyrių, kurie auga ir kurie didėja. Mes ir toliau juos kuriame“, – nurodė jis, pridurdamas, kad iki gruodžio 12 d. tikimasi atidaryti dar 9 skyrius.
Didžiausia šios partijos augimo priežastis, anot V. Valentinavičiaus, partijos pirmininku Ramūnu Karbauskiu nusivylę „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai.
„Regionų partijos pagrindinis papildymas yra ne tik iš socialdemokratų, Darbo partijos, bet iš valstiečių, kurios reitingai [Ramūno] Karbauskio ekstravagantiško ir arogantiško elgesio dėka gerokai smuko beveik pusantrų metų. Ir ši partija tik dabar atsitiesė tik todėl, kad Skvernelio partija pristojo. Regionų partijos pagrindinis rezervuaras, ko gero, yra valstiečiai ir Karbauskiu nusivylę provincijos rinkėjai“, – teigia ekspertas.
Antra pagal partijos narių augimą partija – Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų Sąjunga „Vardan Lietuvos“, pasipildžiusi 227 naujais nariai.
MRU docentas, vertindamas šį rodiklį teigia, kad toks naujų narių skaičius kai naujai susikūrusiai partijai yra per mažas.
„Akivaizdu, kad naujai partijai su bendru narių skaičiumi, kuris nėra didelis, reikėtų augti kur kas sparčiau. Tai reiškia, kad partija stokoja patrauklumo, žmonių pasitikėjimo ir tai yra labai blogas signalas naujai partijai, kuri nelabai turi skyrių regionuose prieš savivaldos rinkimus.
Blogas pasirodymas per savivaldos rinkimus, kuris atrodo garantuotas, gali toliau pakirsti Skvernelio šansus grįžti į Vyriausybės rūmus, iki Seimo rinkimų ta partija gali net ir neprieiti“, – kalbėjo jis.
