Ar Seimui negalioja kovos su epidemija taisyklės, kurių turi laikytis visi kiti, klausiame Vilniaus universiteto profesoriaus teisininko Vytauto Mizaro.
Nepaisant to, kad Seimo nariai suserga vienas po kito koronavirusu, Seimas nestabdo savo plenarinių posėdžių ir daro savaitės pertrauką bei nepereina prie nuotolinio darbo. Kodėl Seimui taikomos išskirtinės sąlygos?
Viena vertus, pats Vyriausybės nutarimas dėl karantino paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje sako, kad valstybinės įstaigos dirba darbą, organizuojamą nuotoliniu būdu arba iš dalies nuotoliniu būdu, išskyrus nebent, kai tai yra neįmanoma taip atlikti savo funkcijų arba jeigu operacijų vadovas nustatęs tam tikras specialias darbo organizavimo tokiose įstaigose sąlygas.
Šia prasme, žiūrint vien formaliai, Seimas irgi kaip valstybės institucija patenka į tokį reguliavimą ir nutarimo sritį, nebent mes atrastumėme paaiškinimų, kodėl Seimui turi būti taikoma išimtis.
Ar Jums žinoma tokia teisinė pozicija, kad Seimas negali posėdžiauti nuotoliniu būdu ir tai neatitiktų Konstitucijos nuostatų?
Taip, bet aš nenorėčiau sutikti su tokia pozicija, kadangi, bent jau mano manymu, Konstitucijoje nėra tokių nuostatų, kurios kaip nors varžytų ir neleistų darbą organizuoti naudojant technologines priemones.
Man atrodo, problema yra didesnė, kad nėra pasiruošta būtent tokiam darbo organizavimui. Ne tai turiu omeny, kad nėra technologinių priemonių, bet, matyt, nėra sužiūrėta, kaip konkrečiai atsižvelgti į visas darbo Seime formas.
Na, pavyzdžiui, nėra įvertinta arba tiesiog galbūt patvirtinta paprasčiausių tvarkų, kaip organizuoti balsavimus, kaip, tarkim, iš dalies daryti nuotolinius darbo organizavimus: diskusijas, pasisakymus, nuotolinius klausymus. Pavyzdžiui, balsavimą galima daryti ir pačioje Seimo salėje arba mišrų, kas negali ateiti į Seimo salę.
Parlamentas juk taip pat dirba pusiau nuotoliniu būdu. Štai Europos Parlamente yra įdiegta praktika, kad balsuoja elektroniniu būdu per nuotolį, o dar po to atsispausdina ir išsiunčia su savo parašu patvirtintą dokumentą.
Aš labiau vertinčiau, kad tam nepasiruošta organizacine prasme.
Profesoriau, ar Seimas pažeidžia galiojančius teisės aktus toliau posėdžiaudamas gyvai, nors jo nariai serga?
Negalėčiau pasakyti, kad pažeidžia.
Aišku, mano išeities taškas yra, kad nei Konstitucija, nei Seimo statutas nedraudžia vykdyti nuotolinio darbo Seimui, bet pats Vyriausybės nutarimas dėl karantino paskelbimo, nepriklausomai nuo to, kad jis sako, kad nuotoliniu darbo organizavimas valstybinėse institucijose, taigi ir Seime, bet jis leidžia ir nuotolinį darbą. Ir, aišku, kad išskirtines sąlygas, kai darbo funkcijas būtina atlikti darbo vietoje.
Tai galbūt šita nuostata gali būti Seimo pasiteisinimas, kad šiandieną pagal jų pasiruošimą per visą vasarą priverčia atlikti funkcijas darbo vietoje. Tai būtų tik pasiteisinimas, kuris visuomenės atžvilgiu atrodo nekaip.
Taip pat profesorius įvertino kandidatę į teisingumo ministrus – tęsinį stebėkite vaizdo siužete, esančiame viršuje.
