Iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos reikalaujamo išsilavinimo neįgiję švietimo įstaigų vadovai bus atleidžiami iš einamų pareigų.
„Šiai dienai 248 mokyklų vadovai neturi magistro išsilavinimo, tai yra 16,93 procento. Bet jau šiuo metu 230 mokosi, kad įgytų magistro kvalifikacinį laipsnį. O 18 vadovų neturi, nes arba jie nesiekia magistro laipsnio, tikriausiai paskutinė kadencija, galbūt dauguma yra pensinio amžiaus, arba neplanuoja tęsti šio darbo“, – švietimo ir mokslo komitete trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
„Daugiausiai magistro laipsnį yra turinčių bendrojo ugdymo mokyklų tarpe vadovų, mažiausiai ikimokyklinio, tai yra darželio. Net ketvirtadalis beveik neturi“, – teigė jis.
Anot ministerijos, magistro kvalifikacinį laipsnį turi 459 ikimokyklinio ugdymo (75,5 proc.), 699 bendrojo ugdymo (85,3 proc.) ir 39 profesinio ugdymo įstaigų vadovai (83 proc.)
BNS rašė, kad nuo praėjusių metų rugsėjo įsigaliojo nuostata, kad valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos, išskyrus aukštąją mokyklą, vadovu gali būti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį turintis asmuo.
Šiai nuostatai įgyvendinti buvo numatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis.
2024 metų spalio 1 dienos ministerijos duomenimis, magistrą studijavo 230 direktoriaus pareigas užimančių asmenų: bendrojo ugdymo mokyklų – 118, ikimokyklinio ugdymo mokyklų – 85, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų – 20, profesinio mokymo įstaigų – penki, kito švietimo teikėjo mokyklų – du.
ŠMSM duomenimis, 2024-2025 mokslo metais įvairaus tipo mokyklose iš viso dirba 1 tūkst. 629 mokyklų vadovai.
Švietimo įstaigos vadovas skiriamas penkių metų kadencijai. Iš šiuo metu dirbančių įstaigų vadovų, 2024 metų duomenimis, pasibaigus jų antrai penkių metų kadencijai ir norint dalyvauti konkursuose į švietimo įstaigų vadovų laisvas pareigas, turėtų pakartotinai vertintis apie 117 vadovų.
Kaip skelbė BNS, Seime svarstomi Švietimo įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma lengvinti mokyklų vadovų skyrimo tvarką.
Pakeitimais siūloma atsisakyti nuostatų, kad vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai, išskyrus aukštąsias mokyklas, kompetencijų vertinimą atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, pakartotinis tų pačių kompetencijų vertinimas diskredituoja magistrantūros studijų programas bei jų rezultatus ir sukelia abejonių aukštojo universitetinio mokslo kokybe.
Anot pakeitimus pristačiusios socialdemokratės Ilonos Gelažnikienės, šiuo metu pretendentas, norintis dalyvauti švietimo įstaigos direktoriaus konkurse, turi Nacionalinėje švietimo agentūroje įsivertinti kompetencijas.
Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos, išskyrus aukštąją mokyklą, vadovu gali būti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį turintis pretendentas, esantis nepriekaištingos reputacijos.
Šioms pataisoms pritarta po pateikimo.
Ministerijos teigimu, 2024 metais buvo paskelbti 128 konkursai į švietimo įstaigų vadovų pareigas, iš jų neįvyko 21 arba 16,4 procento.
Praėjusiais metais viename konkurse vidutiniškai dalyvavo po du pretendentus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
