Skaičiuojama, kad pasaulyje kaip ir Lietuvoje apie 15 proc. visų vaisingo amžiaus porų negali natūraliu būdu susilaukti vaikų.
„Kitaip sakant, kas šešta septinta pora susiduria su problema, kad negali patys pastoti. Taigi pagalbinis apvaisinimas šiandien yra gana aktuali problema“, – nuotolinės konferencijos metu konstatavo Santaros klinikų Vaisingumo centro vadovas, gydytojas akušeris ginekologas Rimantas Gricius.
Kada vaisingumas ima mažėti?
Pasak jo, šiuo metu visuomenėje susiduriama su klaidingu moterų įsitikinimu, kad kol vyksta menstruacijos, neatėjo menopauzė, tol moteris gali lengvai pastoti. Išties tai, jo teigimu, ne visai yra tiesa.
„Nuo 35 metų moterų pastojimo šansas stipriai mažėja, naujesnės danų studijos rodo, kad net nuo 29 metų vaisingumas pradeda stipriai mažėti. O dabar moterys dažniausiai pirmiau planuoja karjerą, nori susikurti šeimą, pastatyti namą ir tik tada planuoja vaikus.
O tas ateina tada, kai jos būna link 35, 37, 40 metų, ir kai amžius yra toks, pastojimo šansas net pasitelkiant pagalbinį apvaisinimą skaičiuojamas mažiau nei 5–10 proc. Tad reikėtų neužsilaukti ir kuo anksčiau pasirodyti pas gydytoją ginekologą, jei susiduriama su šia problema“, – kalbėjo R. Gricius.
„Mielos moterys, nelaukite 40 metų, gimdykite anksti, tada ir auginti bus lengviau, ir reikės mažiau mūsų pagalbos“, – pridūrė gydytojas.
Kada jau reikia kreiptis į vaisingumo specialistus?
Paklaustas, kada dėl vaisingumo problemų jau reikėtų kreiptis į specialistus, R. Gricius priminė, kad bendras terminas yra aiškus, tačiau kartais gali būti ir išimčių.
„Akušerijos ir ginekologijos praktikoje yra toks terminas, kad nevaisingumas gali būti diagnozuojamas tik tada, kai pora nepastoja metus laiko turėdama reguliarų lytinį gyvenimą. Taip kad trys mėnesiai ar pusė metų nėra ta riba, kai reikėtų skubėti pas vaisingumo gydytojus.
„Mielos moterys, nelaukite 40 metų, gimdykite anksti, tada ir auginti bus lengviau, ir reikės mažiau mūsų pagalbos“, – sakė R. Gricius.
Nebent žinome aiškią priežastį, kodėl pora nepastoja, pavyzdžiui, moteris yra operuota, pašalinti abu kiaušintakiai, aišku, kad ji nepastos, tada ji ir greičiau eina pas vaisingumo specialistus. Santykinai sveika pora, kuri neturi akivaizdžių sveikatos sutrikimų, turėtų susirūpinti, jei pastoti nepavyksta po metų“, – pasakojo gydytojas.
Pagalbinis apvaisinimas – sudėtingiausias metodas
Kai su problemomis susidūrusi pora apsilanko pas gydytojus, toli gražu ne iškart rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas.
„Paprastai būna taip, kad nepradedame nuo pačių sudėtingiausių metodų. O pagalbinis apvaisinimas yra vienas sudėtingiausių nevaisingumo gydymo metodų. Pirmiausia pradedame nuo diagnozės – pirmiausia turime ištirti porą, nustatyti nevaisingumo priežastį ir tik tada spręsti klausimą, kokiu būdu gydyti. Nes kartais užtenka tik paplanuoti lytinius santykius, sukelti ovuliaciją ir pora pastoja be jokių papildomų gydymo metodų“, – aiškino R. Gricius.
Vis tik kitą kartą prireikia ir sudėtingesnių procedūrų, pavyzdžiui, apvaisinimo moters kūne, kai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą ovuliacijos metu.
„Arba jau reikia pagalbinio apvaisinimo, kuris, kaip minėjau, būtų pats sudėtingiausias nevaisingumo gydymo metodas“, – sakė gydytojas.
Poreikis stipriai auga
Jis pasakojo, kad nuo to laiko, kai 2016 m. pradėjo veikti Santaros klinikų vaisingumo centras, situacija yra gerokai pasikeitusi – stipriai išaugo šių procedūrų skaičius:
„Kai centras pradėjo veikti, valstybė pagalbinio apvaisinimo procedūrų dar nekompensavo, tad procedūrų buvo pakankamai nedaug. 2017 m. priėmus įstatymą veikla pradėjo labai intensyvėti ir procedūrų kasmet daugėja.
Jei pradėjome nuo 100 procedūrų per metus, tai pernai turėjome 533 procedūras. Tai – didžiausias skaičius visoje Lietuvoje, esame pats didžiausias centras, kuris teikia pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Ir jų kasmet tik daugėja.“
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad tokiame universitetiniame centre yra galimybės teikti labai sudėtingas paslaugas. „Turime daugiadalykę komandą, kuri gali konsultuoti ir padėti įvairiais atvejais. Realiai pakonsultuoti gali bet kokios specialybės gydytojas, tad pas mus koncentruojasi kartais labai sudėtingi atvejai, kai privačiose gydymo įstaigose net nebūtų galimybės suteikti tokią kompleksinę paslaugą“, – kalbėjo jis.
Suteikia viltį susilaukti vaikų ir sunkiai susirgus
Vilties susilaukti vaikų nepraranda ir sunkiomis onkologinėmis ligomis susirgę asmenys. Jie turi galimybę užšaldyti reprodukcinius audinius, lytines ląsteles arba embrionus.
Norint kreiptis dėl vaisingumo išsaugojimo, reikalingas šeimos gydytojo arba specialisto siuntimas. „Mums pacientus atsiunčia onkologai, mamologai, vaikų hematologai, suaugusiųjų hematologai, glaudžiai bendradarbiaujame su Santaros klinikų vaikų onkohematologais. Kalbant apie suaugusius, juos atsiunčia tiek Nacionalinis vėžio institutas, tiek iš kitų ligoninių atvyksta žmonės, pageidaujantys užsišaldyti reprodukcinius audinius, ląsteles ar embrionus“, – kalbėjo R. Gricius.
„Nuo 35 metų moterų pastojimo šansas stipriai mažėja, naujesnės danų studijos rodo, kad net nuo 29 metų vaisingumas pradeda stipriai mažėti.“
Jis pasakojo, kad norint išsaugoti galimybę susilaukti vaikų ateityje, galima šaldyti tiek reprodukcinius, tai yra kiaušidės ar sėklidės audinius, tiek lytines ląsteles – spermatozoidus ir kiaušialąstes arba embrionus, jei pora yra susituokusi.
„Trečiasis variantas – pats didžiausias šansas pastoti, tačiau poroms, kurios yra nesusituokusios, pagal Lietuvos pagalbinio apvaisinimo įstatymą galime šaldyti tik ląsteles, vaikams gi šaldomi reprodukciniai audiniai“, – kalbėjo R. Gricius.
Ligonių kasos apmoka ne viską
Paprašius patikslinti, kokio amžiaus vaikams, jei jie suserga, jau galima išsaugoti vaisingumą, gydytojas pabrėžė, kad svarbiausias vienas aspektas.
„Jei nepilnametė mergina ar vaikinas jau yra po brendimo, galima saugoti lytines ląsteles ir problemų nekyla, bet didžiausia problema yra su vaikais, ypač kelių metų. Jiems bendraujant su vaikų chirurgais šaldome reprodukcinius audinius, palikdami juos ateičiai, kurie galėtų būti panaudoti žmogui pavykus įveikti pagrindinę ligą, ko tikimybė šiandien labai didelė“, – aiškino vaisingumo centro vadovas.
Pogimdyvinė depresija Sandrai išsivystė į pogimdyvinę psichozę: prilygo siaubo filmui:
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad šiandien tokie audiniai klinikose pagal įstatymą 3 metus saugomi iš esmės altruistiškai, mat norint iš jų auginti lytines ląsteles, tai yra stimuliuoti kiaušides, ligonių kasos šios procedūros nekompensuoja:
„Susidaro problema, kad vaistus pacientai perka už savo pinigus. Aišku, ligonių kasos ir ministerija bando šią problemą spręsti ir ateityje, manau, tai bus kompensuojama. Bet klinikos savo kaštais šaldo ir laiko šiuose audinius grynai altruistiškai.“
Bando išvengti daugiavaisio nėštumo
Pašnekovas akcentavo, kad į visas medicinos sritis besiveržiančios naujos technologijos neaplenkia ir reprodukcinės sveikatos srities. Atsiranda ir vis daugiau technologinių galimybių sudaryti sąlygas personalizuotai medicinai vystytis. Viena jų – nuolatinė embriono filmavimo technologija, kuri prieinama ir Santaros klinikose.
„Ką tai duoda? Specialistės, embriologės gali pagreitintai peržiūrėti visą embriono vystymąsi, yra tam tikri momentai, kada embrionas turėtų dalytis į 2, 4 ląsteles, kokia yra jų kokybė, kaip atsiranda tam tikri fragmentai ir kt. Anksčiau būdavo tik statitinis momentas – nuotrauka, iš jos turėjai vertinti ir spręsti, kuris embrionas gražiausias.
Dabar matai, kaip embrionas dalinasi ir tai duoda papildomos informacijos, kurį embrioną pasirinkti, kuris kokybiškiausias ir taip didėja pastojimo šansas. Tad ypač kai tyra nemažai embrionų, atsirenkamas tas, kuris turi didžiausią pastojimo potencialą“, – kalbėjo R. Gricius.
Jis pabrėžė, kad taip užbėgama už akių daugiavaisiam nėštumui, mat tai yra nereta pagalbinio apvaisinimo komplikacija.
„Visas pasaulis stengiasi vengti daugiavaisio nėštumo, nes jie gali anksčiau nutrūkti, gali būti priešlaikinis gimdymas, sukelti daug problemų, kartu tai didelis finansinis krūvis visai sveikatos sistemai, tad siekiamybė būtų vieno sveiko vaikučio gimimas“, – pabrėžė gydytojas.
