Psichologai taip pat aiškina, kad lietuvių nerimą dėl koronaviruso skatina nežinomybė, o siekiant užkirsti kelią nepagrįstai panikai ir sąmokslo teorijų plitimui, esminis vaidmuo tenka kokybiškam valdžios institucijų ir žiniasklaidos darbui.
Europoje plintant naujajam koronavirusui COVID-19, Lietuvoje buvo išpirktos visos apsauginės vaistinėse. Jos išpirktos, nepaisant specialistų perspėjimų, kad kaukės reikalingos tik sergantiesiems, o sveikų žmonių apsaugai yra netinkamos.
Prekybos tinklas „Ermitažas“ BNS teigė, kad jų parduotuvėse nuo koronaviruso galintys apsaugoti FFP2 ir FFP3 tipo respiratoriai jau išparduoti. Statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklo „Kesko Senukai“ internetinėje svetainėje galimybės jų įsigyti taip pat nebėra. Žmonės taip pat puolė pirkti kruopas, kitas ilgo galiojimo prekes.
Persūdyta komunikacija
Psichologė, profesorė Nida Žemaitienė sako, kad visuomenė yra gyvas, reaguojantis organizmas. Visi, pasak psichologės, supranta ir mato, kad yra grėsmė, nes nėra vakcinų, nėra būdų, kaip sustabdyti viruso plitimą.
„Tai natūralios baimės. Iš kitos pusės, kiek adekvatus tas reagavimas? Aš manau, jei informacija teikiama stabiliai, mes matome, kokie yra daromi žingsniai, ar yra kas mumis pasirūpintų ir kaip, tada baimė slopsta natūraliai. Žinoma, daug kas priklauso nuo žiniasklaidos. O ji šiuo metu žmones tiesiog užvertė informacija, ji nebūtinai reikalinga. Kyla grėsmių, viena iš jų, kad visuomenė persisotins ir nereaguos adekvačiai. Tarkime, koronavirusas bus tai, kad įprasta, todėl net svarbi informacija praslys ir bus nebeįdomi“, – kalbėjo profesorė.
Anot jos, kyla ir kitokių grėsmių. Persūdyta komunikacija taip pat nėra gerai. Informacija pateikiama gąsdinanti, bet nuskęsta žinia, kad tai liečia senyvus žmones, silpnesnius, pažeidžiamesnius. Kad gal dabar reikėtų žmonėms labiau pasirūpinti savo senais tėvais. Taip pat mes, kaip pilietinė visuomenė, galėtume daugiau įsitraukti, dalyvauti.
„Gal išties galime imtis kažkokių priemonių? Mes, kaip piliečiai taip pat galime daug ką padaryti. Tokių iniciatyvų pasigendu. Gal tai pirminis etapas, noras komunikuoti apie grėsmes. Taigi, tai, kas vyksta su visuomene vyksta su visais mumis, kaip mes komunikuojame, bendraujame, skleidžiame žinią“, – sakė N. Žemaitienė.
Ji įsitikinusi, kad sąmokslo teorijos atsiranda tada, kai stinga informacijos.
„Atrodytu, kad viską žinome, bet informacija yra prieštaringa. „Facebook“ yra eteris, kuriame galima iškomunikuoti ką tik nori. Jei sukūrei sąmokslo teoriją ir sulauksi populiarumą kažką paskleidęs, tai ji ir bus. Tokių teorijų visada rasis, o veikia jos labiausiai tuos, kurie sėdi „Facebook“, turi tam laiko ir nesidomi kitokia informacija, nes ji nuobodi, jos per daug ir sunku atsirinkti“, – sakė psichologė.
Anot jos, kai situacija bus aiškesnė, sąmokslo teorijų sumažės, nes nebus įdomu jas kurti. Kol kas yra daug erdvės kūrybai, mano N. Žemaitienė.
Paniką kelia ir valdžia
Psichiatras Jaunius Urbutis tikina, kad tautos mentalitetas ir polinkis sėti paniką ir dalies žmonių keistas pomėgis pokštauti ir kelti nerimą, verčia visuomenę reaguoti jautriai.
„Žiniasklaidos aš nekaltinčiau, manau, ji bando skleisti informaciją. Aš gal paminėčiau, kad kartais visuomenės informuotumas ateina ne iš žiniasklaidos, bet iš valdymo organų. Žmonėms gali kilti panika, kai spaudos konferencija padaroma trečią nakties. <..> Taip pat pradžioje stigo statistikos. Daliai žmonių natūraliai kyla klausimų, jie ieško atsakymų. Viešojoje erdvėje veikia ne tik žiniasklaida, bet ir socialiniai tinklai“, – sakė psichiatras.
Jis aiškino, kad šioje panikoje didelį vaidmenį vaidina ir ugdymo įstaigos. Pasak J. Urbučio, dalis moksleivių su tėvais išties neseniai buvo Italijoje ir Egipte. Komunikacijoje su vaikais stinga nuoseklumo, pasak psichiatro. Tarkime, viena gimnazija uždraudė dvyliktokui ateiti į šimtadienį, nes jis grįžo iš Jungtinės Karalystės.
„O štai kita istorija, kai pradinukai kažkodėl sugalvojo, kad viena mergaitė jų klasėje serga koronavirusu, jos tėvai esą buvo Italijoje. Tai buvo netiesa, bet mokytoja tą vaiką tardė. Žinoma, viskas baigėsi ašaromis. Šioje vietoje pasigendu aiškumo švietimo sistemoje. Norėtųsi ir, kad nebūtų bauginami vaikai“, – sakė psichiatras.
Anot jo, natūralu, kad tautos į skirtingas situacijas reaguoja skirtingai. Pasidavimas panikai, pasak jo, yra konformizmas, siekis prisitaikyti prie kitų, daryti taip, kaip visi. Tiesa, pasak jo, tokių apraiškų yra ir kitose visuomenėse.
Nemoka atsirinkti informacijos
Lietuvos psichologų sąjungos vadovė Valija Šap sako, kad Lietuvos psichologai galėtų prisidėti raminant nerimą visuomenėje dėl koronaviruso.
„Mes kalbame apie galimą pagalbą tiems, kurie serga, yra karantinuoti. Kalbama apie pagalbą nuotoliniu būdu. Taip pat, jei būtų poreikis, mes galėtume paruošti rekomendacijas, kaip dorotis su įtampa ar panika, kurią matome šiandien“, – sakė V. Šap.
Ji tikina, kad panika kyla, nes žmonės nemoka ar negali atsirinkti tinkamos informacijos.
„Dar vienas dalykas yra užkrečiamas elgesys ekstremaliose situacijose. Tada dar sunkiau susivaldyti ir susitvardyti. Tai labai žmogiška reakcija, nes pavojus yra realus. O, antra vertus, kaip reaguoja pati visuomenė. Tai būdinga ne tik lietuviams, bet ir įvairių tautų žmonėms“, – aiškino V. Šap.
Psichologė tikino, kad sąmokslo teorijos kyla iš aplinkos ir asmeninių žmogaus savybių.
„Mes turime daug įvairių jausmų. Kaskart, kai yra sudėtinga situacija ne visiems pavyksta su savo jausmais susidoroti, racionaliai priimti spendimus ir tai suprantama. <..> Daugeliui svarbu, ką mano ir daro kiti žmonės. Todėl ramus tonas yra svarbu“, – kalbėjo psichologė, patikinusi, kad privalu mažinti bėjėgystę visuomenėje.
Ji tikino, kad informacija turėtų būti pateikta trumpai ir paprastai, nes žmonių gebėjimas ją suprasti yra skirtingas.
