Apeliaciniu skundu buvo siekiama pakeisti moteriai palankų teismo sprendimą. Prašyta paskirti jai subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams. Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė per švelnią bausmę.
Apelianto vertinimu, nuteistajai turėjo būti paskirta bausmė, susijusi su laisvės atėmimu. Pabrėžta, kad kūdikio sveikatos būklė tik prastėja, jo raida pagal atskiras kategorijas atsilieka maždaug 2-3 mėnesius. Šiuo metu yra renkami dokumentai vaiko neįgalumui nustatyti.
Nurodyta, kad nuteistoji vaiku rūpinasi nepakankamai, nesupranta jo sveikatos būklės ir nesugeba jo tinkamai prižiūrėti. Po nuteistosios vizitų ir susitikimų su vaiku, kūdikio būklė pablogėja, todėl yra rekomenduojama vaiką saugoti nuo stiprių fizinių ir emocinių dirgiklių.
Taip pat pabrėžta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistoji nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas. Atkreiptas dėmesys, kad moteris apie savo padarytus nusikaltimus kalba be emocijų, neįžvelgia jų pavojingumo, liekamųjų pasekmių vaikui, jo negaili. Tuo tarpu formalus pasakymas, kad gailisi, negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Motinos versija
Atsiliepime į pateiktą apeliacinį skundą nuteistoji prašė jį atmesti. Moteris nurodė, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir suformuotą teismų praktiką bei priėmė teisingą ir pagristą nuosprendį.
Panevėžietė nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad ji nesigaili padariusi nusikalstamą veiką, nes kalbėdama apie šią veiką nerodo emocijų. Nuteistoji pažymi, kad augo be tėvų, buvo socialiai apleista, todėl nuo vaikystės įprato nerodyti emocijų ir slėpti jas nuo aplinkinių.
Tačiau tai nereiškia, kad ji nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos. Moteris, neturėdama tinkamo šeimos pavyzdžio ir nepatyrusi tėvų meilės, manė, kad niekada nebus gera mama. Dėl šios priežasties būdama nėščia ji bijojo gimdyti, neturėjo su kuo pasitarti.
Nuteistoji pripažįsta, kad pasielgė neapgalvotai, palikdama sūnų daugiabučio namo antrame aukšte, tačiau ji negalėjo numatyti tokių sunkių jo sveikatai pasekmių. Tuo momentu nuteistoji buvo įsitikinusi, kad vaikas bus saugus, nesušals, nes buvo įsuktas į šiltą pledą, paliktas antrame aukšte toliau nuo laiptinės durų, kur grindys išklotos linoleumu. Nuteistoji bijojo eiti į ligoninę ir pripažįsta, kad jai reikalinga psichologo pagalba.
Panevėžietė pažymi, kad ji turi nuolatinį darbą, todėl galės ne tik atlyginti sūnui priteistą žalą, bet ir toliau teikti jam išlaikymą. Tuo tarpu, jei jai būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, ji negalėtų dirbti ir neturėtų pajamų nei save išlaikyti, nei padėti sūnui.
Nuteistoji taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdo pagalbos sudarytą planą, lanko sūnų, pagal galimybes dėl karantino bendrauja su psichologe, socialine darbuotoja, globos centru, savanoriauja. Anot moters, ji jau yra labai griežtai nubausta savo neapgalvoto poelgio pasekmėmis, t. y. sūnaus sveikata.
Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad moteriai paskirta bausmė yra teisinga, todėl apeliacinis skundas buvo atmestas.
Naujienų portalas tv3.lt šių metų balandžio pradžioje rašė, kad Panevėžio apygardos teismas pripažino 32 metų panevėžietę kalta dėl vaiko palikimo ir sunkaus jo sveikatos sutrikdymo.
Moteriai skirta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams. Kartu jai skirti ir įpareigojimai – nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamoji privalės šešis mėnesius lankytis pas psichologą ir tiek pat laiko dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Be to, per vienus metus ji turės neatlygintinai išdirbti 150 valandų įstaigose, kurios rūpinasi pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismas taip pat įpareigojo kaltinamąją laisvės apribojimo laikotarpiu susirasti darbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Nukentėjusiam kūdikiui teismas iš kaltinamosios priteisė 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Paliko daugiabučio laiptinėje
Teismas nustatė, kad jauna mama, norėdama atsikratyti savo naujagimio, paliko jį netoli savo namų esančio daugiabučio laiptinėje ir taip tyčia sunkiai sutrikdė jo sveikatą.
Kaip jau buvo pranešta viešoje erdvėje, laiptinėje ant grindų paliktą į ryšulį suvyniotą kūdikį rado namo gyventojas. Naujagimiui ligoninėje buvo nustatytas bendras kūno atvėsimas, sukėlęs gyvybei pavojingą būseną.
Nukentėjusiuoju byloje pripažinus mažametį asmenį ir siekiant užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą, byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – moteris prisipažino kalta dėl padarytų veikų ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi. Teismas taip pat rėmėsi socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodoma, kad kaltinamoji supranta poreikį laikytis visuotinai pripažintų vertybių, jos pakartotinio nusikalstamumo rizika žema.
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad kaltinamoji noriai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nuosekliai lanko psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės kursus, bando kurti ryšį su vaiku, kas mėnesį perveda pinigus jo išlaikymui.
Šios ir visos kitos aplinkybės, teismo įsitikinimu, leidžia manyti, kad teisingumą įgyvendinti šiuo atveju galima paskyrus švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas. Teismas pažymėjo, kad kaltinamajai paskyrus net ir minimalią laisvės atėmimo bausmę, kuri numatyta už sunkų sveikatos sutrikdymą, tai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.
„Įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos pavojingumą, socialinės reabilitacijos ir resocializacijos galimybes, atsižvelgęs į bausmės paskirtį bei kitas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamosios neizoliavus nuo visuomenės, o taikant probaciją“ – sakė bylą nagrinėjusi teisėja Jolanta Raščiuvienė.
