Rinkti kaimynų parašai
Savanoriai jau kuris laikas kovojo su Panevėžio rajone, Garuckų kaime gyvenančia senyvo amžiaus Janina Gverždiene. Ji savo nedideliuose namuose laikė net 70 augintinių. Praėjusią savaitę savanoriams pavyko gauti specialų raštą, kuriame nurodytas leidimas šunis paimti iš moters namų.
Kaimynai jau seniai piktinosi tokia šunų veisykla, nes augintiniai be perstojo loja tiek dieną, tiek naktį. „Buvo renkami parašai iš kaimynų, siekiant, kad šunys būtų išvežti. Iš viso surinkta 17 parašų, tačiau tai nepadėjo“, – naujienų portalui JP sakė šalia senyvos moters gyvenanti kaimynė.
Labiausiai kaimynai norėjo, kad būtų sumažintas šunų skaičius arba jų visai nebeliktų. „Šią savanorių iniciatyvą palaikome visu 120 procentų ir tikimės, kad šunų nebeliks“, – teigė kita kaimynė.
„Geriau augintų daržoves, o ne septyniasdešimt šunų. Jai turbūt nei kaldrų, nei pagalvių nebereikia su šitiek augintinių“, – sakė dar vienas Garuckų kaimo gyventojas.
Šunys iškeliaus po visą Lietuvą
Pasak savanorės Danielės Sidorovaitės, tai pirmoji vieta Lietuvoje, kur rasta tiek daug neveislinių šunų. „Grąžinsime močiutei keturis šunis, tačiau jie bus sterilizuoti. Visi kiti šunys keliaus į visos Lietuvos prieglaudas, kur, tikimės, ras naujus šeimininkus“, – sakė savanorė.
„Šiame židinyje yra apie septyniasdešimt šunų, kuriuos tikrai reikia prižiūrėti ir, žinoma, sterilizuoti. Yra visokio amžiaus gyvūnų: vyresnių, pusės metų, pusantrinių, savaitinukų, dar yra ir nėščia kalytė“, – pasakojo D. Sidorovaitė.
Močiutė augintinius maitindavo duona ir savo užaugintomis bulvėmis. Šunys agresyvesni, lyginant su prieš tai garsiai nuskambėjusiomis istorijomis Lietuvoje. Iš Utenos prieglaudos atvykusiam savanoriui vienas iš šunų įkando į ranką, kitai savanorei – dar prieš tai buvo įkasta į koją.
Viskas prasidėjo nuo pirmųjų dviejų šunų
70 šunų auginusi J. Gverždienė piktinasi, kad toks augintinių paėmimas nėra pagalba, o greičiau skriauda. „Dabar Lietuvoje tikra baudžiava. Dėl visko baudžia valdžia mus. Man geriau su gyvuliukais gyvent nei su žmonėmis, o dabar ir šių nebeliks“, – sakė ji.
Paklausta, kaip užsiveisė šitokia galybė šunų, močiutė pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo pirmųjų dviejų augintinių. „Buvo patinėlis ir patelė. Abu nekastruoti. Taip ir prasidėjo viskas. Pirmoje vadoje gimė 5 šunyčiai, vėliau vėl 5 ir taip per kelis metus atsirado 70. O tai ką daryti? Jei kalytė susilaukia šuniukų juk nenužudysi. Ji žiūri gailiai į akis, tai taip ir pasilieku. Esu bandžiusi dėti skelbimus į laikraščius. Gal kokius keturis iš viso pavyko atiduoti, o daugiau niekas neima“, – pasakojo moteris.
„Žinau, kad yra sterilizacija, bet kaip aš ją padarysiu. Tiek pinigų neturiu. Vieną šunį iškastruoti kainuoja 30 eurų, o jų pas mane patys matote kiek“, – aiškinosi močiutė.
Šunys nebuvo apleisti
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktorius Žydrūnas Vaišvila naujienų portalui JP teigė, kad šuniukai nebuvo apleisti. „Jais tiesiog nebesugebėjo tinkamai pasirūpinti. Vis dėlto suprantama, kad 70 šunų yra didelius skaičius, o močiutei, kuri gyvena iš pensijos, šitiek išmaitinti augintinių yra sunku“, – sakė Ž. Vaišvila.
Taip pat jis pridūrė, kad močiutė po ilgų derybų, vis dėlto sutiko šunis atiduoti geranoriškai, nors ir su skaudančia širdimi. „Buvo pažadėta atiduoti jai keturis pasirinktus šunis“, – teigė Ž. Vaišvila.
Šunys bus vežami į įvairias prieglaudas ir asociacijas, kurios padės gyvūnus suskiepyti, sučipuoti, sterilizuoti, o tuomet jie bus dovanojami į šeimas.
„Tikimės, kad prieglaudoms pavyks greitai jiems surasti naujus namus“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktorius.
