Ekstremalių situacijų – tokia 2020 metais buvo paskelbta pandemija – ir jų padarinių likvidatorius iki šiol galima automatiškai pripažinti paramos gavėjais, jie neprivalo tvarkyti paramos ir dėl jos apskaitos neteikia informacijos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI).
VMI duomenimis, išimtis dėl labdaros per pandemiją nebėra aktuali – 2021 metais nė viena įmonė nenurodė suteikusi paramos fiziniams asmenims, pavyzdžiui, medikams ar savanoriams gydymo įstaigose.
Nebetaikyti šių išimčių pasiūlė grupė opozicijos parlamentarų: Agnė Širinskienė, Remigijus Žemaitaitis, Andrius Palionis, Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis, Beata Petkevič, Jonas Pinskus, Petras Gražulis, Asta Kubilienė. Jų parengtą Labdaros ir paramos įstatymo pataisą svarstantis Seimas parašė Vyriausybės išvados, o Finansų ministerija siūlo pritarti iniciatyvai.
Jos autoriai sako, kad atšaukus išimtį „neliktų neskaidrių ir apmirusių, praktikoje nenaudotų nuostatų“.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dar 2022 metų rugpjūtį nurodė, kad tokia tvarka yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes galimai sudaro prielaidas įmonėms elgtis nesąžiningai bei apsunkina paramos teisėtumą ir kontrolę.
Naujai Seimo narių iniciatyvai nepritarė vienintelė Vidaus reikalų ministerija – pasak jos, ateityje gali kilti ekstremaliųjų situacijų, kada valstybė negalės suteikti reikalingų priemonių visiems jų likvidatoriams, o atsižvelgiant į STT pastabas ji siūlo sugriežtinti paramos teikimo kontrolę.
Pataisas 2020 metų pabaigoje Seime inicijavo premjerė Ingrida Šimonytė bei tuometinis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas – jie teigė, kad išlyga paskatins įmones ir nevyriausybines organizacijas ekstremalios situacijos metu teikti pagalbą medikams ir savanoriams.
