Specialistai įspėja, kad susigundę mažomis kainomis tautiečiai gali būti apgauti arba dėl nelegalių gaminių pirkimo gauti baudą. 

Internete gausu puslapių, kuriuose galima nusipirkti žymių prekės ženklų gaminių už itin mažą kainą. Klastočių pardavėjai patiklių žmonių ieško „Facebook’e“ ar įvairiuose skelbimų portaluose. Lietuvos muitinė kiekvienais metais sulaiko tūkstančius suklastotų drabužių, avalynės vienetų, taip pat elektronikos ar grožio reikmenų – kvepalų, kosmetikos ir pan. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vilniuje muitinėje sulaikyta siunta su nykstančiais vabzdžiais

Akylai tikrins į Lietuvą įvažiuojančius vilkikus – tam išleisti milijonai

Į Baltarusiją – nors ir kas pusvalandį: neįtikėtina, kad autobusai iš Vilniaus į Minską kursuoja dažniau nei į Klaipėdą

Būtent drabužiai ir avalynė yra vienos iš dažniausiai klastojamų ir muitinės sulaikomų prekių. Vien pernai metais muitinė sulaikė virš 2 tūkstančių vnt. drabužių ir virš 4,5 tūkstančio porų avalynės dėl galimų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų. Taip pat muitinė vis dažniau sulaiko ir suklastotų žaislų – pernai buvo sulaikyta virš 19 tūkstančių tokių prekių.

Liūdinanti statistika 

Tokie skaičiai – liūdniausi, jei lygintumėmės su kitomis Baltijos valstybėmis, mes pirmaujame pagal klastočių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų. Lietuvos muitinės duomenimis, 2023 m. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko 10,5 klastočių. Tuo tarpu Estijoje šis skaičius siekė 10,2, o Latvijoje – 10. Vokietijoje klastočių tam pačiam skaičiui gyventojų tenka 8,1, o JAV – 6,8.

Visgi, nors tokia Lietuvos statistika nesididžiuojame, ji metams bėgant gerėja. Pasak Lietuvos muitinės atstovų, klastočių kontrabandos skaičius nuo pandemijos tik mažėja. 

„Nuo 2020 iki 2022 metų pastebėta tendencija, kad suklastotų prekių kontrabanda didėjo. Tikėtina, kad didelius klastočių mastus lėmė pandemija, kadangi žmonės pandemijos metu daug prekių užsisakinėjo internetu ir daug klastočių siuntėsi pašto siuntose iš trečiųjų šalių. 

Visgi, metams bėgant, pastebima, kad žmonės tampa sąmoningesni ir jau 2023 metų statistiniai duomenys rodo, kad pernai, lyginant su 2022 metais, klastočių sulaikymų buvo mažiau”, – teigia muitinės atstovai.

Populiariausias siuntimo būdas – paštu 

Suklastotos prekės į Lietuvą patenka visais galimais keliais (oro, jūrų, žemės transportu), tačiau internetinės prekybos populiarumas lėmė tai, kad didžiuliai srautai suklastotų prekių atkeliauja būtent paštu – didžiąja dalimi tai būna siuntos, kuriose aptinkami gana maži suklastotų prekių kiekiai.

„Asmenys siunčiasi drabužius, avalynę, laikrodžius, rankines, kitus aksesuarus su žinomais prekių ženklais. Pašto postas per savaitę sulaiko vidutiniškai po 30 tokių siuntų su klastotėmis“, – komentuoja muitinės atstovai. 

Taip pat gana dažnai suklastotų prekių sulaikymo atvejai nustatomi jas gabenant jūriniais konteineriais. Tada sulaikomi kiekiai būna itin dideli – vienas sulaikymas vienetais dažnai viršija pavienių prekių sulaikymų mėnesio srautą pašto siuntose. 

Siunčiantis suklastotas prekes paštu, gabenant jas lėktuvu ar lengvuoju automobiliu savo asmeniniame bagaže, dažniausiai tai daroma asmeniniam naudojimui. Jei suklastotos prekės gabenamos vilkikuose, tokiu atveju kiekiai būna dideli ir tai daroma komerciniais tikslais. Visgi, dažniausiai klastotės į Lietuvą gabenamos mažais kiekiais asmeniniam naudojimui.

Gresia bauda ar laisvės atėmimas 

Klastočių laikymas ar gabenimas komerciniais tikslais asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 125 straipsnį arba baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 204 straipsnį. Baudos siekia nuo 300 iki 3500 eurų, o pritaikius baudžiamąją atsakomybę, fizinis ar juridinis asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 

Įsigijus tam tikro prekės ženklo prekę, įtarimas dėl jos legalumo gali kilti dėl neadekvačios kainos, prastos kokybės ir kilmės šalies. 

„Eiliniams Lietuvos Respublikos piliečiams, įsigyjant prekes, patariama atkreipti dėmesį į prekės kokybę. Jei perkate rankinę, atkreipkite dėmesį į siūles, iš šonų styrančius siūlus ir apdailos elementus. Mados namai, prieš paleisdami į prekybą, patikrina kiekvieną rankinę, kad nebūtų broko.
 

Svarbu atkreipti dėmesį į prekės kainą. Aukštosios mados palaidinės ar vakarinės suknelės už 20 eurų tikrai neįsigysite. Netvarkinga pakuotė taip pat išduoda, kad tai gali būti neoriginali prekė. Svarbiausia būti sąmoningu ir suvokti, kad geriau turėti bevardę prekę, nei klastotę“, – pataria muitinės atstovai.

Atsekti sukčius internete pavyksta ne visada 

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė teigia, kad vartotojų skundų dėl galimai padirbtų prekių negauna daug, tačiau tie, kurie kreipiasi, dažniausiai skundžiasi dėl kosmetikos gaminių klastočių.

„Dažniausiai vartotojai tokias prekes įsigyja socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose. Turėdama pagrįstų įtarimų, kad prekiaujama klastotėmis, VVTAT kreipiasi į policiją“, – paaiškina D. Malinauskienė. 

VVTAT atstovė pataria, kad norėdami išvengti problemų, vartotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad gerai žinomo prekės ženklo prekė, kuri yra parduodama už daug mažesnę kainą, negu ji įprastai galėtų kainuoti, galimai yra klastotė. 

„Siekiant įsitikinti, ar konkretus gaminys nėra klastotė, vartotojai galėtų kreiptis ir pasiteirauti išsamesnės informacijos į konkretaus prekės ženklo gamintoją arba gamintojo atstovą Lietuvoje“, – komentuoja D. Malinauskienė. 

Kai suklastota prekė įsigyjama internetu ir visi mokėjimai iškeliauja į trečiąsias šalis, tokiu atveju policijai sudėtinga imtis veiksmų prieš pažeidėją – tad patariama vengti internetinių parduotuvių, kuriose nėra nurodyti pardavėjo kontaktiniai duomenys.