Teismo atstovas Vytautas Jončas BNS pranešė, kad A. Paleckis teismo prašo prailginti valandas, kuriomis jam leidžiama nebūti namuose, nes ketina vėl pradėti dirbti ir papildomo laiko jam reikia kelionėms į darbą.
Sprendimą dėl šio prašymo teismas ketina skelbti ketvirtadienį.
Pagal šiuo metu taikomą jam taikomą kardomąją priemonę A. Paleckis yra įpareigotas nuo 17 iki 7 valandos būti savo gyvenamojoje vietoje Vilniuje ir neišvykti iš Vilniaus miesto ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose.
Taip pat posėdyje toliau buvo apklausiamas kaltinamasis Deimantas Bertauskas.
Kitas posėdis byloje yra numatytas rugsėjo 15 dieną. V. Jončo teigimu, šiame posėdyje planuojama pagarsinti ir išklausyti kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
A. Paleckis su verslininku D. Bertausku kaltinamas šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas savo kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas savo kaltę pripažįsta.
Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.
Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.
Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas.
Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.
