Palangoje kalbintas vyras atskleidė, kiek vidutiniškai kainuoja paveikslai, taip pat pasidalijo asmenine patirtimi, kaip iškart gali pasakyti – pirks žmogus paveikslą ar tik ateis pasižvalgyti ir pasuks savais keliais nieko neįsigijęs.
Kodėl tiek nedaug liko prekiaujančių paveikslais Palangoje? – pasiteiravome S. Birštono.
Seniau mūsų buvo labai daug. Ir net ne taip jau ir seniai. Kodėl išnyko? Todėl, kad prekybos nebėra. Žmonės šiuo metu nelabai vertina meną. Dalis jų atsisiunčia iš Kinijos paveikslėlį ir tam kartui žmogui tiek ir pakanka. O dėl ilgalaikio pirkinio, tai žmonės gal bijo pirkti, taupo pinigus.
Parduodate savo tapytus paveikslus?
Dauguma jų – mano. O kažką naujo tapyti šiuo metu nėra labai aktualu. Net nereikia. Tuos pačius paveikslus pardavinėjame.
Nuo ko priklauso paveikslo kaina?
Nebūtinai, kad mažas paveikslas, tai jis bus pigus. Gali būti mažas ir brangus. Paveikslo kaina gali viršyti ir 1 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, jei sluoksniuota tapyba, ji atliekama savaitėmis, tai gali ir 500-600 eurų kainuoti.
Kainos – svyruojančios. Didesni paveikslai įprastai kainuoja nuo 100 iki 400 eurų. O mažiuką galima ir už 30 eurų įsigyti. Tiesa, esu pardavęs vieną 2,2 m. x 1,2 m. dydžio. Jis kainavo 1 tūkst. eurų. Esu Vilniuje ir Kaune po tokį pardavęs.
Kiek pirkėjas Lietuvoje linkęs išleisti meno kūriniui?
Jei prieš 5 metus žmogus išleisdavo 200 eurų, tai šiandien nori paveikslą gauti dar pigiau. Nežinau, kodėl taip yra. Pirkėjų sumažėjo. O medžiagos, leidimai, sveikatos draudimai – viskas pabrango, bet žmogus nori pigiau.
Kiek metų prekiaujate paveikslais?
Nuo 14 metų (juokiasi – aut. past.). Ne vieną dešimtmetį.
Anksčiau dažniausi pirkėjai buvo įvardijami rusai. Kaip yra šiuo metu?
Juos pakeitė baltarusiai, ukrainiečiai. Seniau daugiau latvių, estų būdavo. Dabar daugiau vokiečių arba vokiečių ir lietuvių sukurtos šeimos pasitaiko. Iš tikrųjų, jie pagrindiniai pirkėjai. Moteris lietuvė įkalbina vyrą vokietį ir jis sumoka už paveikslą.
Ar labai žmonės derasi?
Iš tikrųjų, tos derybos nebėra tokios, kaip seniau. Pasakai, kad gali sumažinti kainą 10-20 eurų. Ir viskas. Kadangi yra parduodamų darbų ir ne mano, tai sumažinęs kainą 50 eurų, galimai, turėsiu pats primokėti. Netinka, nepirk.
Skirstyčiau žmones į dvi grupes. Tas, kuris apsimeta, kad supranta meną, dažniausia, jis labai fantazuoja, gyvena savo fantazijose ir nieko neperka. O perka dažniausiai paprastas žmogus. Vidutinis perkamosios galios žmogus. Atėjo, patiko ir iškart nuperka arba ateina už kokios valandos. Tai užtrunka gal 10 minučių. Bet tas, kuris žiūri pusvalandį į paveikslą, ateina kelias dienas iš eilės, taip ir nieko nenuperka.
Kaip atrodo kūrybinė jūsų darbo pusė?
Visų pirma sugalvoji fantaziją, ką tu nori daryti. Tada užsidedi foną. Būna, kad netapai pusmetį, o įsijautęs gali tapyti kiekvieną dieną, pavyzdžiui, du mėnesius. Kad įsivažiuotum į tą procesą, tai turi būti pirkimas, tada su kita nuotaika darbuojiesi.
Ar pasitaiko atvejų, kai bando pavogti išdėliotus paveikslus?
Esu toks, kad jeigu vagia, tai reiškia, jog geras daiktas – reikalingas (juokiasi – aut. past). Palangoje visi kriminalai susiję su alkoholiu. Yra užgriuvę ant paveikslų. Eina girti, stumdosi. Seniau su keturračiais populiaru būdavo šaligatviais važinėti. Ne tik dėl paveikslų, bet ir dėl savo saugumo bijoti galėdavai.
