Sniego Lietuvoje tikrai mažėja
Klimato kaitos įtaką mūsų žiemoms pastebi daugelis Lietuvos klimatologų ir sinoptikų. Per pastaruosius penkiasdešimt metų, dienų kuomet Lietuvą nuklodavo sniegas sumažėjo dešimčia.
„Nuo praėjusio amžiaus vidurio, per penkiasdešimt metų, dienų, kuomet Lietuvą užklodavo sniego danga sumažėjo dešimčia. Ko gero, paprasčiausias paaiškinimas kodėl tai vyksta, yra klimato kaita“, – kalba dr. Donatas Valiukas.
Viskas dėl klimato kaitos
Pasaulyje dažnai kalbama apie klimato kaitą, jis paveikia visas gyvenimo sritis ir nors atrodo, kad pasikeitimai vyksta kur nors toli, Arktyje, arba įvairiose salose, kurias pasiglemžia kylantis vandens lygis, bet neapsigaukite, klimato kaita paveikia ir Lietuvą. Sniego trūkumas mūsų žiemomis yra tikrų tikriausias klimato kaitos padarinys.
„Reiktų atkreipti dėmesį į klimato kaitą ir kaip viskas keičiasi. Bendra žiemos tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrenta vis mažiau ir dienų kuomet žemė pasidengia sniego danga mažėja. Ankščiau, prieš dešimt – penkiolika metų, sniegas išsilaikydavo kažkur nuo rudens iki pavasario pradžios. O dabar savaitę – dvi pabūna sniegas ir vėl nutirpsta“,– minėjo VU klimatologijos katedros specialiste Lauryna Šidlauskaitė.
Temperatūros svyravimai
Žiemomis temperatūra gali nukristi ir iki labai žemos temperatūros, kaip matėme sausį, ar šią savaitę, atrodytų, tai turėtų išlaikyti sniego kiekius. Deja temperatūra mūsų žiemomis yra labai permaininga, vos akimirksniu ji gali persimainyti.
„Temperatūra kyla ir Lietuvoje, o žiemos laikotarpis yra būtent tas, kai temperatūra kyla labiausiai. Todėl išryškėja tiesioginis ryšys, jog mažėjant neigiamos temperatūros dienų skaičiui, mažėja dienų su sniego danga skaičius.Vieną savaitę gali būti labai šalta savaitė kitą šitesnė, kas Lietuvoje yra įprasta.“, – minėjo D. Valiukas.
Nuolatinė sniego danga formuojasi po Kalėdų
Dažniausiai storesnio sniego danga Lietuvą uždengia per Kalėdas, ar po naujų metų. Didesnės sniego dangos susidarymui reikalingas bent dešimt parų trunkantis sniegas. Tai dažniausiai įvyksta gruodžio mėnesį, antroje jo pusėje, nes besibaigiančio rudens ir prasidedančios žiemos laikotarpis yra labai nepastovus.
„Pagal daugiametes tendencijas sniego danga Lietuvoje pradeda formuotis jau po Kalėdų. Nes pastovi sniego danga turi išsilaikyti“, – mini D. Valiukas.
Ekstremalumai Lietuvoje taps įprasti
Dauguma klimatologų sutaria, kad ateityje daugės ekstremalaus oro pavyzdžių, tokių kaip: staigios šalčio bangos, staigus vėjas, smarkus lietus. Todėl ir žiemomis orai labai svyruoja ir gali pakisti labai greitai.
„Dėl klimato kaitos ateityje daugės ekstremalių orų: netikėtų vėsių orų bangų, ne laiku ir pan. Pasirodys smarkus lietus, sniegas, vėjas, kuris išlaužo Kuršių nerijoje pušis arba dar ką nors. Pasaulyje daugėja tokių gamtos ekstremumų. Nėra taip, kad jie būtų savo jėga ypatingai dideli, bet, jeigu suskaičiuoti tų ekstremalių orų skaičių pasikartojimų per metus, tai jų jau daugėja”, – kalbėjo sinoptikas Naglis Šulija.
