Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) ir 2,3 karto lenkia jos vidurkį, o mirštamumas nuo išeminės širdies ligos yra aukščiausias Bendrijoje ir vidurkį pranoksta net 4,4 karto.
„Matome liūdnus statistikos duomenis ir, deja, galime konstatuoti, kad iki šiol Lietuvoje daroma per mažai, kad būtų išsaugotos piliečių gyvybės ir pagerinti jų gydymo rezultatai“, – pažymėjo Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė.
Jos teigimu, daug vilčių teikia dabartinės Vyriausybės deklaruojamas dėmesys inovacijoms: devynioliktasis ministrų kabinetas šį žodį savo programoje yra paminėjęs taip pat devyniolika kartų. Kalbant apie veiksmus sveikatos apsaugos srityje, akcentuota inovacijų sveikatos priežiūroje plėtra bei vaistų prieinamumo gerinimas, rašoma pranešime spaudai.
Profesoriaus kardiologo Remigijaus Žaliūno nuomone, siekiant pokyčių būtinas aktyvesnis visų suinteresuotų šalių – gydytojų, pacientų, plačiosios visuomenės bei valdžios institucijų – indėlis. Bendros pastangos turi būti nukreiptos dviem kryptimis: sveikatos apsaugos prevencija, siekiant žengti sveiko senėjimo keliu, taip pat inovatyvių gydymo metodų taikymas sergantiems pacientams.
„Pagal sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų esame vieni paskutinių ES. Deja, kol kas patys pažangiausi ir moderniausi gydymo metodai Lietuvoje dar nėra kompensuojami, todėl ir nėra plačiai taikomi. Vis dėlto tikimės, kad dialogas pavyks ir racionalūs sprendimai bus priimti“, – teigia prof. R. Žaliūnas.
Už mechanizmo išradimą – Nobelio premija
Kol kas inovatyvūs medikamentai cholesterolio kontrolei Lietuvoje lieka prieinami tik pasiturintiems pacientams. Pavyzdžiui, aukštą cholesterolio lygį padedantys sumažinti vaistai, paremti ribonukleino rūgšties interferencijos (RNRi) mechanizmu, už kurio atradimą Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai Andrew Z. Fire bei Craigas C. Mello gavo Nobelio medicinos ir fiziologijos premiją.
„Didelė mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija yra vienas pagrindinių aterosklerozės rizikos veiksnių ir viena iš svarbiausių išeminės širdies ligos bei infarkto priežasčių. Deja, tyrimai rodo, kad tikslinę MTL-Ch cholesterolio koncentraciją Lietuvoje pasiekė tik kas dešimtas kardiovaskulinėmis ligomis sergantis pacientas“, – pažymėjo prof. R. Žaliūnas.
Daugelis valstybių jau aplenkė Lietuvą
Lietuvos kardiologų draugijos iniciatyva jau anksčiau buvo parengta dislipidemijos gydymo paradigma, kurioje įtraukti ir monokloniniais antikūnais bei epigenetiniais mechanizmais paremti inovatyvūs vaistai. Tačiau dėl jų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą iki šiol nėra apsispręsta.
Dauguma Europos valstybių elgiasi kitaip – tokie medikamentai kompensuojami tiek Latvijoje, kuri kartu su Lietuva priskiriama prie labai didelės rizikos numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų šalių grupei, tiek Estijoje, tiek Lenkijoje ir kitose Bendrijos valstybėse. Taip pasielgė net ir Europos Sąjungai nepriklausanti Albanija.
„Susimokėti už tokių vaistų dozę išgali tikrai ne kiekvienas. Labai svarbu, kad su valstybės pagalba ir mažiau pasiturintys pacientai turėtų galimybę naudotis inovatyviais naujausiais vaistais. Todėl tikimės racionalių sprendimų, kad tokie vaistai būtų prieinami Lietuvoje kaip papildomas gydymas pacientams, kurie negali pasiekti savo tikslinio cholesterolio lygio vartodami kitokius preparatus“, – reziumuoja Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė A. Štaraitė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
