Žurnale „BMJ Oncology“ paskelbto tyrimo duomenimis, nuo 1990-ųjų iki 2019-ųjų vėžio atvejų tarp 14–49 metų amžiaus žmonių padaugėjo beveik 80 proc. – nuo 1,82 mln. iki 3,26 milijono.
Pasak tyrimo, nors ekspertai įspėjo, kad dalį šio padidėjimo galima paaiškinti gyventojų skaičiaus augimu, ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 50 metų žmonėms.
Tikrųjų priežasčių nežino
Tyrėjai, remdamiesi 2019 metų Pasaulinio ligų naštos tyrimo (angl. Global Burden of Diseases) duomenimis, analizavo 29 skirtingų vėžio tipų atvejų skaičių 204 šalyse.
Tyrime teigiama, kad kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo didesnė tikimybė, kad joje bus daugiau jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys. Tai gali reikšti, kad turtingesnėse šalyse, turinčiose geresnes sveikatos priežiūros sistemas, vėžys diagnozuojamas anksčiau, tačiau tik keliose šalyse jaunesni nei 50 metų žmonės tikrinami dėl tam tikrų vėžio tipų, priduriama tyrime.
Tvirtinama, kad šią tendenciją gali lemti ne tik prasta mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas, bet ir genetiniai veiksniai, per mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas.
Tačiau tendencija, kodėl sergančiųjų amžius jaunėja, vis dar lieka neaiški. Tyrime teigiama, kad 2019-aisiais nuo vėžio mirė šiek tiek daugiau nei milijonas jaunesnių nei 50 metų žmonių, t. y. 28 proc. daugiau nei 1990-aisiais.
Tyrimo duomenimis, mirtiniausiais laikomi krūties, trachėjos, plaučių, žarnyno ir skrandžio vėžio atvejai. Per tris dešimtmečius dažniausiai buvo diagnozuojamas krūties vėžys. Tačiau sparčiausiai daugėjo nosiaryklės ir prostatos vėžio atvejų.
Vėžys – daugiau pagyvenusių žmonių liga
Paklausta, ar ir Lietuvoje fiksuojami tokias tendencijas galintys patvirtinti duomenys, Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė pabrėžė, kad vėžys visgi yra vyresnio amžiaus asmenų liga.
„Vyresnis amžius pats yra laikomas kaip vienas iš rizikos veiksnių, t. y. mums senstant didėja tikimybė savo gyvenime išgirsti vėžio diagnozę. Sergamumo vėžiu rodikliai pasaulyje nuolatos didėja ir to priežastys yra ne visada neigiamos.
„Vyresnis amžius pats yra laikomas kaip vienas iš rizikos veiksnių, t. y. mums senstant didėja tikimybė savo gyvenime išgirsti vėžio diagnozę“, – sakė I. Vincerževskienė.
Ilgėjanti gyvenimo trukmė yra viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau nustatoma vėžio atvejų, nes kuo ilgiau gyvename, tuo didiname riziką susirgti vėžiu. Daugiau vėžio atvejų yra nustatoma ir dėl didėjančio gyventojų skaičiaus“, – portalui tv3.lt komentavo ji.
Jos teigimu, Lietuvoje tendencijos dažniausia sutampa su kitų šalių tendencijomis – turime didėjantį sergamumą, bet tuo pačiu mirtingumo rodikliai mažėja.
„Kalbant apie jaunus asmenis, tai Lietuvoje jaunesniems nei 30 metų asmenims per metus yra nustatoma iki 240 naujų vėžio atvejų ir tai sudaro tik 1,5 proc. visų vėžio atvejų kas metai nustatomų mūsų šalyje. 30–54 metų amžiaus grupėje kas metai nustatoma kiek daugiau nei 2700 vėžio atvejų ir tai sudaro 15 proc. Tad daugiau nei 83 proc. visų onkologinių susirgimų Lietuvoje yra nustatomi vyresniems nei 55 metai asmenims“, – skaičius pateikė I. Vincerževskienė.
Lietuvos jaunų žmonių vėžio rodikliai – vieni žemiausių
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje daugumos lokalizacijų sergamumo rodikliai yra žemesni nei kitose Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse ar tokiose šalyse kaip JAV, Kanada, Australija.
„Lietuvoje detalių tyrimų atlikta nebuvo, tačiau pagal atliktus tarptautinio tyrimo rezultatus, kuriam NVI Vėžio registras teikė Lietuvos duomenis, Lietuvoje jaunų (15–39 metų) asmenų sergamumo vėžiu rodikliai yra vieni žemiausių Europoje (sergamumo rodiklis Lietuvoje – 50 atvejų 100 000 gyventojų).
Šio tyrimo duomenimis yra stebimas sergamumo rodiklių didėjimas Europoje šio amžiaus asmenų grupėje, tačiau tikrosios šio didėjimo priežastys nėra visiškai aiškios. Ypač sunku paaiškinti sergamumo rodiklių skirtumus tarp skirtingų Europos šalių, tačiau dauguma siejama su skirtingu rizikos veiksnių paplitimu bei skirtingomis medicinos paslaugų teikimo praktikomis“, – pastebėjo ji.
Vėžys jaunėja, nes geriau diagnozuojame?
Paklausta, kiek vėžio atvejų pasaulyje daugėjimą galima sieti su rizikos veiksniais, kiek tai ir geresnės diagnostikos pasekmė, pašnekovė teigė, kad tikrinimas gali tik padėti anksčiau nustatyti jau esančią ligą.
„Sergamumas vėžiu visų pirma priklauso nuo rizikos veiksnių paplitimo. Diagnostika gali tik padėti anksčiau nustatyti jau esantį onkologinį susirgimą. Kai kalbame apie „jaunėjantį“ vėžį, tai užsienio tyrėjai kaip vieną iš priežasčių, kodėl vis daugiau vėžio nustatoma iki 50 metų amžiaus asmenims, mini, kad vis daugiau diagnostinių tyrimų yra atliekama jaunesniems žmonėms.
Taigi tiesiog tas vėžys, kuris būtų nustatytas virš 50 metų amžiaus ir jau atsiradus simptomams ar asmeniui sudalyvavus profilaktinės patikros programoje, dabar būna nustatomas porą metų anksčiau. Ir tyrimuose tam pagrįsti būna pateikiamos suteiktų diagnostinių paslaugų pokyčių analizės, kurios būtent ir pagrindžia šias hipotezes“, – komentavo I. Vincerževskienė.
Vis tik Vėžio registro vedėja išskyrė vieną susirgimą, kurio atvejų tarp jaunų žmonių išsivysčiusiose šalyse daugėja.
Atlikus daugelio straipsnių meta analizę ir susisteminus skirtingų tyrimų metu gautus duomenis pagrįstai galima nerimauti tik dėl storosios žarnos vėžio sergamumo rodiklių didėjimo jaunesniame amžiuje labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse, tokiose kaip JAV, Kanada, Australija, Danija, Švedija ir pan.
Ypač sergamumo didėjimas šios lokalizacijos vėžiu stebimas jaunesniems nei 30 metų abiejų lyčių asmenims. Tyrėjai kaip pagrindines priežastis šio didėjimo išskiria fizinio aktyvumo trūkumą, viršsvorį ir nutukimą, alkoholio vartojimą, mažai skaidulinių medžiagų turinčią ir riebią mitybą“, – komentavo NVI atstovė.
Jauniems lengviau „pražiūrėti“
NVI chirurgas koloproktologas doc. dr. Audrius Dulskas patvirtino pastebintis, kad storosios žarnos vėžys „jaunėja“, tačiau situacijos nedramatizavo.
„Pas mus kasmet iki 10 proc. pacientų, kuriems nustatomas storžarnės vėžys, yra iki 50-ies metų amžiaus. Pastaraisiais metais ir užsienyje yra panašios tendencijos – tokio amžiaus pacientų yra iki 12–13 proc. Prognozuojama, kad 2030 m. šie skaičiai sieks 18 proc. Bet tai tikrai nėra drastiški skaičiai ir nereikia gąsdinti žmonių, kad iki 40-ies metų turi bėgti tirtis dėl vėžio vos pajutus bet kokius simptomus“, – pastebėjo jis.
„Būna skaudžiausia, jei jaunas, dar tik 30-ies metų žmogus, ateina su skundais, ir, būna, specialistai kiek pažiūri pro pirštus, bent mūsų srityje sako, kad čia tau hemorojus ar nieko baisaus. Tada jie gydosi metus, dvejus, tris tą hemorojų ir paskui jau patenka ekstrine tvarka su visokiais nepraeinamumais, ūmiais kraujavimais, jau nustatoma gerokai pažengusi 3–4 stadijos liga“, – sakė A. Dulskas.
Kita vertus, chirurgas atkreipė dėmesį, kad jauno amžiaus pacientus, išties jau sergančius vėžiu, lengviau „pražiūrėti“ – ankstyvame amžiuje dar nėra atliekamos patikros programos, o simptomai neretai pirmiausia priskiriami nepiktybinei ligai.
„Būna skaudžiausia, jei jaunas, dar tik 30-ies metų žmogus, ateina su skundais, ir, būna, specialistai kiek pažiūri pro pirštus, bent mūsų srityje sako, kad čia tau hemorojus ar nieko baisaus. Tada jie gydosi metus, dvejus, tris tą hemorojų ir paskui jau patenka ekstrine tvarka su visokiais nepraeinamumais, ūmiais kraujavimais, jau nustatoma gerokai pažengusi 3–4 stadijos liga. Tai tikrai skaudu, kai gauni 20 ar 25 metų pacientą su 4 stadijos liga“, – kalbėjo A. Dulskas.
Jauname amžiuje liga agresyvesnė
Gydytojas pasakojo, kad jaunesniam pacientui galima taikyti agresyvesnį gydymą, tačiau ir pati liga būna agresyvesnė.
„Jaunam žmogui vaistų dozės gali būti didesnė, ją galima ilgiau taikyti, jų organizmas atsparesnis sisteminiam gydymui, ir operacijas galima atlikti radikalesnes, nes jaunas organizmas geriau atlaiko to sukeltą stresą“, – aiškino chirurgas.
Nors liga jauname amžiuje ir būna agresyvesnė, bet išgyvenamumas pagal amžių per daug nesiskiria. Pasak gydytojo, viskas labiausiai priklauso nuo stadijos ir organizmo būklės.
Nors nemalonūs simptomai nebūtinai reiškia vėžį, A. Dulskas bet kuriuo atveju ragino prieš juos neužmerkti akių.
„Jei kažkokie simptomai, pavyzdžiui, tuštinimosi pakitimas, pakraujavimai per išeinamąją angą, svorio kritimas, pilvo pūtimai, užtrunka tris, keturias savaites, pirmiausia reikėtų pasirodyti pas šeimos gydytoją arba tiesiai kreiptis į specialistą, kad įvertintų situaciją.
Aišku, ir specialistams nereikėtų žiūrėti pro pirštus, kad jei kelis mėnesius pakraujuoja – tai būtinai hemorojus. Jei gydymo kursas nepadeda, jau reikėtų ieškoti kitos priežasties – atlikti slaptą kraujo testą išmatose, kuris parodytų, ar nėra kraujavimo iš aukščiau nei išangė.
Prastai maitinamės ir nejudame
Paklaustas, kokie rizikos veiksniai galėtų lemti vėžio diagnozę jauname amžiuje, chirurgas nurodė, kad didžiausią reikšmę čia turi genetika ir gyvensenos ypatumai.
„Jaunesniame amžiuje dažniau pasireiškia kažkokie įgimti sindromai, daug reikšmės turi genetiniai veiksniai, tai gali lemti ir tai, kad galima sirgti šalia ir kirais vėžiniais susirgimais.
Taip pat yra ir kitų teorijų – nutukimas turi daug įtakos, įgaunantis jau pandemijos mastą pasaulyje. Taip pat sėslus gyvenimo būdas, greitas maistas, alkoholio vartojimas, rūkymas – visi šie veiksniai susideda ir turbūt turime tai, kad šios ligos jaunėja. Ne paskutinėje vietoje yra ir šiandien daug patiriami stresai.
Gydytojas priminė, kad pagrindinis įrodytas storosios žarnos rizikos veiksnys yra didelis raudonos, termiškai apdorotos mėsos (veršienos, jautienos, kiaulienos) vartojimas.
Pasaulio sveikatos organizacijos yra rekomenduojama suvalgyti raudonos mėsos ne daugiau kaip 200 gramų per savaitę. Tuo metu pakankamas skaidulinio maisto vartojimas yra nuo vėžio apsauginis veiksnys.
Atsisakę dviejų įpročių išvengtume apie 40 proc. visų vėžio atvejų
Ar daugėjantys vėžio atvejai – šiuolaikinio gyvenimo būdo pasekmė? I. Vincerževskienė pažymėjo, kad kiekvienas gyvenimo būdas turi savo rizikos veiksnius.
„Patogus ir gerai aprūpintas vakarietiškas gyvenimo būdas irgi nėra išimtis. Pasikeitė darbo pobūdis – daugiau sėdime ir mažiau judame, pasikeitė mityba – didėja procentas nutukusių žmonių visuomenėje.
Taip pat pasikeitė reprodukcinis elgesys – vaikų susilaukiame vėlesniame amžiuje, jų turim mažiau ir jie trumpiau maitinami krūtimis. Todėl natūraliai keičiantis gyvenimo būdui, keičiasi ir rizikos veiksniai“, – vardijo Vėžio registro vedėja.
Pasak jos, vis tik pagrindiniais vėžio rizikos veiksniais, kuriuos lengvai galėtume pašalinti iš savo gyvenimo, bet kurie didina daugelio vėžio lokalizacijų riziką ir toliau išlieka rūkymas ir alkoholis:
„Vien atsisakę šių dviejų rizikos veiksnių galėtume išvengti apie 40 proc. visų vėžio atvejų ir vien Europos žemyne būtų išvengta kasmet net 1,5 mln naujų vėžio atvejų.“
Pašnekovė priminė, kad kiekviena vėžio lokalizacija turi savo rizikos veiksnius, kurie labiausiai gali sąlygoti ligos atsiradimą, tačiau ne visus juos galime paveikti.
„Juk negalime pakeisti mums tekusio genų rinkinio ir jo nulemtų rizikų. Vėlyvas pirmasis gimdymas ir mažas gimdymų skaičius yra krūties rizikos veiksniai, tačiau siūlyti anksčiau gimdyti pirmąjį vaiką ar gimdyti daugiau vaikų dėl krūties vėžio rizikos sumažinimo turbūt nebūtų patys tinkamiausi sveikatos patarimai, tačiau patarti ilgiau kūdikį maitinti krūtimi galime.
Todėl kontroliuokime, ką galime lengvai kontroliuoti ir kas nuo kiekvieno iš mūsų priklauso – daugiau judėkime, sveikai maitinkimės, nerūkykim, nevartokim alkoholio, saugokimės tiesioginių saulės spindulių ir tikrai sumažinsime ne tik vėžio, bet ir kitų ligų riziką“, – patarė I. Vincerževskienė.
