Šių metų spalio viduryje į Baltiją Klaipėdos jūrų muziejaus darbuotojai paleido 11 išgelbėtų ir išslaugytų ruonių. Ant trijų iš jų specialiais klijais mokslininkai pritvirtino siųstuvus, kad muziejaus darbuotojai pirmą kartą tiesiogiai galėtų stebėti, kur keliauja į laisvę paleisti žinduoliai ir koks jų likimas.
„Kiekvienas iš ruoniukų ant savo nugaros, ant kupros, nešiojasi siųstuvą. Plaukioja su juo ir GPS signalas, telefoninio ryšio signalas pagaunamas ir perduodamas į centrą, kuriame identifikuojama vieta, kur jie yra“, – sako Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Biologas Arūnas Grušas monitoriuje rodo, kokius kelius pasirinko kiekvienas iš trijų, siųstuvus turinčių ruoniukų. Du pasuko Latvijos, o vienas Karaliaučiaus link. Anot biologo, skirtingų kelių pasirinkimu stebėtis nereikia.
„Kai mes pradžioje paleidžiam juos į jūrą, jie būna pasimetę visada. Jie išplaukia, jiems ta jūra vėl kaip naujovė kažkokia. Juk ji buvo juo nukankinusi pavasaryje, jie jos bijojo. Jie pasimetę išsibarstė“, – teigia biologas Arūnas Grušas.
Vienas iš trijų ruoniukų, vardu Paklydėlis, pasuko Karaliaučiaus link, pailsėjo prie Aismarių ir dabar gaudo žuvį prie Švedijos krantų. Dumenys rodo, kad jis jaučiasi puikiai, ieškodamas maisto nardo net į šimto metrų gylį. Kitas ruoniukas – Plocius, nukeliavo iki Venspilio.
„Prieš dvi dienas jis atsiuntė mums žinutę, kad jis jau prie mūsų krantų. Grįžo atgal ir jis kažkur čia yra apie 10 mylių nuo kranto Kuršių nerijos pusėje. Jau ketvirta ar trečia diena. Ir jis į krantą nelipa, vadinasi, jam viskas gerai“, – pasakoja A. Grušas.
Deja, trečiojo ruoniuko Žaibo likimas tragiškas. Jis plaukė palei pakrantę į Latvijos pusę, vėliau pasuko tolyn į jūrą ir ten žuvo. Bangos ruoniuko kūną išmetė prie Liepojos.
„Ir kiek mes bandėm nagrinėti ir aiškintis, tiek su kolegomis latviais ir estais, jie irgi yra tos pačios nuomonės, kad greičiausiai jis žuvo tinkluose“, – kalbėjo A. Grušas.
Žvejai apgailestauja dėl tokio Žaibo likimo. Pakliuvę į tinklus, žūva ir daugiau ruonių. Tačiau, anot žvejų, dėl to iš dalies kalti ir jūrų muziejaus darbuotojai. Esą įpratintas maistą gauti iš rankų, laisvėje pasirūpinti savimi ruonis nebemoka.
„Eina lengviausiu būdu. Kadangi negali pasivyti žuvies, kuri greitai laksto, tai menkė ar lašiša, tai jie greičiausiai eina kur? Į žvejų tinklus“, – mano žvejas Mindaugas Rimeikis.
Norėdami, kad tokios tragiškos istorijos nepasikartotų, o ir žuvies ruoniai jiems iš panosės nenugvelbtų, žvejai yra įsigiję štai tokias specialias gaudykles, kurių tinklo ruoniai prakąsti negali, o ir įsipainioti į jį neįmanoma.
