„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dėl pandemijos metu taikomų ribojimų juntamas aviacijos sąstingis. Tai, be abejonės, turėjo ženklios įtakos visų Lietuvos oro erdvėje atliekamų skrydžių skaičiui. Visuomet didžiausią jų dalį sudarydavo tranzitiniai skrydžiai, kurių sumažėjimas pastarosiomis dienomis fiksuojamas net iki 80 proc.“, – pranešime sakė Mindaugas Gustys.
„Numatome, kad balandžio ir gegužės mėnesiais skrydžių skaičius sumažės 80-90 proc., o kaip seksis birželio mėnesį, priklausys nuo to, kaip toliau plis virusas ir kokie bus jo suvaldymo scenarijai“, – pridūrė jis.
Pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat metu, skrydžių Lietuvos oro erdvėje,mažėjo 10 proc., o tranzitinių – 10,7 proc. Metų pradžioje skrydžių skaičius augo, tačiau kovo mėnesį, užsidarant pasaulio šalių oro uostams, jų apimtys smuko 34 procentais.
Sausio-kovo mėnesiais daugiausia lėktuvų aptarnauta Vilniaus oro uoste – 9231 orlaivis (9,8 proc. mažiau nei pernai), Kauno oro uoste – 2090 (4,6 proc. mažiau), Palangoje – 856 (0,12 proc. mažiau), Šiauliuose – 587 (2,2 proc. mažiau).
Tranzitu per Lietuvą daugiausia buvo skrendama į Rusiją (9826 skrydžiai), Vokietiją (5892) ir Latviją (2271). Iš Lietuvos – į Jungtinę Karalystę (790), Latviją (638) ir Vokietiją (591), į Lietuvą – iš Jungtinės Karalystės (787), Latvijos (633) ir iš Vokietijos (598).
