Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pareiškė, jog Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) pirmadienį ketina svarstyti planą, kokias karantino sąlygas taikyti skirtingą epidemiologinę situaciją turinčioms savivaldybėms.
„Ruošiamės judėjimo ribojimų atlaisvinimams tarp savivaldybių, tad turime gerai išdiskutuoti ir rasti tinkamus modelius, kad savivaldybės, kuriose situacija yra nebloga neatsidurtų tarp tų, kur sergamumas vėl drastiškai išaugs. Taip pat būtina užtikrinti didesnes testavimo apimtis“, – pranešime spaudai cituojama A. Bilotaitė.
Po beveik keturis mėnesius trunkančio karantino naujieji siūlymai ir toliau skaldo tiek visuomenę, tiek politikus bei ekspertus. Kol vieni ragina kuo greičiau atsisakyti ribojimų, kiti dar prašo palaukti ir teigia, jog per greitai priimti sprendimai gali būti mirtini.
Sinkevičius: kol kas niekas neaišku
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius tv3.lt sako, jog savivaldos buvo įtrauktos į diskusijas apie galimus lokalius atlaisvinimus, tačiau jis pripažįsta, jog prie tikslių sprendimų taip ir nebuvo prieita.
„Buvo apsikeista nuomonėmis. {...} Mažesnis sergamumas yra šiaurės vakarų Lietuvoje, didesnis rytų ir pietų srityse. Buvo bandoma pasakyti, kad tai klasteriai – vienodo tipažo, sergamumo savivaldybės. Suskaičiuoja, kad visas savivaldybes galima sudėlioti į 4 klasterius. {…}
Taip iš principo ir neliko aišku, ar reikia startuoti su ta grupe savivaldybių, kuri atrodo geriausiai, ar laukti to visuotino sprendimo, kuris po kovo 15 d. turėtų atlaisvinti judėjimo gniaužtus visiems. Diskutuojame, laikas eina. Tos diskusijos kai kurios tokios – padiskutuoji ir neaišku, ar nusprendėme kažką, ar tik apsikeitėme nuomonėmis. Būna, kad po tokių diskusijų po savaitės nusprendžiama kitaip arba nusprendžiama iš viso nieko nedaryti“, – aiškina Jonavos rajono meras.
Jis pats teigia palaikantis visuotinį judėjimo ribojimų atlaisvinimą, panašiai esą masto ir didžioji dalis savivaldybių vadovų.
„Po savaitės jau kovo 15 d. Aš greičiausiai būčiau šalininkas to, kad jeigu matome, jog saugu, būtent tą dieną mes juos atlaisviname visuotinai. Galime, aišku, galvoti, ką darysime su Velykų savaitgaliu – ar reikia organizuoti momentinę kontrolę. {...}
Šią savaitę, kol sprendimai bus priimti, tos savivaldybės su geriausia situacija jokio pranašumo neįgaus“, – dėsto M. Sinkevičius.
Jo teigimu, susitikimo su VESK metu taip pat buvo aptarta, jog geriausiai atrodantys savivaldybių klasteriai galėtų greičiau atnaujinti ir švietimo bei kultūros įstaigų veiklą.
Veryga: ne pats judėjimas sukelia problemą
Buvęs sveikatos reikalų ministras Aurelijus Veryga sako, jog iš Vyriausybės komunikacijos kol kas sunku suprasti, kokius tiksliai atlaisvinimus ruošiamasi taikyti. Jo nuomone, judėjimo atlaisvinimai pagal epidemiologinę situaciją sukeltų tik dar daugiau sumaišties.
„Aš labai sunkiai praktiškai įsivaizduoju, kaip jie tai padarytų. Lokalūs karantinai veikia, jeigu paveiktų savivaldybių yra viena, kita. Tada jas galima efektyviai izoliuoti ir kontroliuoti. Jeigu jų yra daug, jos išsibarsčiusios po visą Lietuvą, tai bus ypatingai sudėtingas uždavinys policijai, kuri ir taip turi ką veikt.
Kitas dalykas, patiems gyventojams – reiks žinoti, ieškoti. Ne visur savivaldybių ribos yra sužymėtos, kaip visada žinoti, kur galima, kur negalima“, – tv3.lt aiškina A. Veryga.
Jis sako pasigendantis dar vieno svarbaus dalyko – komunikacijos visuomenei apie tai, kaip reikėtų saugiai elgtis, jeigu visgi tenka judėti tarp savivaldybių.
„Jokio priminimo apie saugumus, jeigu jau važiuoja kažkur. Ne pats judėjimas sukelia problemą. Problema yra ta, kad jeigu jis nuvažiuos kažkur, kur yra rizikos grupės žmonių, juos užkrės. Priminimo jokio nėra, kaip visuomenė turėtų elgtis. {...} Be to, žmonės vis tiek juda tarp savivaldybių, jie bendrauja. Nėra ir dabar taip, kad žmonės visiškai nevažinėja. Važinėja, tik galbūt ne pas artimuosius, kaip tą darytų, jeigu jokių apribojimų neliktų“, – dėsto parlamentaras.
Dėl šios priežasties A. Veryga siūlytų visiškai atšaukti judėjimo ribojimus:
„Aš iš tikrųjų būčiau šalininkas to (judėjimo ribojimų atšaukimo – aut. past.). Jeigu tikrai jau yra vieta kažkokia ypatinga, kur tikrai išskirtinai didelis sergamumas – gal ir galima vieną, dvi vietas Lietuvoje palikti labai izoliuotas“.
Sysas: visi pavargo nuo karantino
Tokios pat nuomonės laikosi ir Lietuvos Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas. Politiko teigimu, dabartiniuose judėjimo ribojimuose trūksta logikos ir jie jau nebeatlieka savo funkcijos.
„Man labai keista logika – Vilniuje tarp Karoliniškių ir Pilaitės, kur gyvena po keliasdešimt tūkstančių žmonių, judėti galima, o tarp Kazlų Rūdos ir Kalvarijų, kur gyvena po 15 tūkst. negalima.
Mes ir raginome atsižvelgti į tai, suteikti daugiau teisių savivaldai. Kad jie galėtų atsižvelgti į situaciją ir patys reguliuotis, negalima visko reguliuoti iš Vilniaus. Juo labiau, kad visi jau nuo to karantino yra pavargę. Tokios priemonės neduoda tokių rezultatų, kokių laukiame, nes mobilumas jau padidėjęs“, – teigia A. Sysas.
LSDP frakcijos seniūnas taip pat siūlytų visiškai atsisakyti judėjimo tarp savivaldybių draudimo:
„Aš manau, kad visiškai ir turėtų būti lokalūs sprendimai. Turėtų būti riba, kurią turėtų nustatyti ekstremalių situacijų komisija ir jeigu ta riba yra viršijama, tuomet reikėtų uždaryti. Kaip buvo Nemenčinėje per pirmą karantiną. Kokią grėsmę Nemenčinė kelia Kretingai? Aišku, kad jokios.
Nebent yra trečia, penkta banga, kuomet kyla susirgimai per visą Lietuvą“.
LSDP frakcija prieš kelias savaites pristatė vienuolikos punktų planą, kuriame išdėstė savo siūlymus karantino laisvinimui, vakcinacijai bei testavimui. Plane minimas ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimas. Siūlymus pristačiusios LSDP frakcijos seniūno pavaduotojos Orintos Leiputės teigimu, visos šalies „užrakinimas“ pagal vieną modelį, neleidžiant žmonėms judėti, yra neteisingas: „Neatsižvelgiama į konkrečių miestų ir savivaldybių socialinius, demografinius, ekonominius ir epidemiologinius rodiklius“.
Zemlys-Balevičius: pasigendu blaivaus rizikų vertinimo
Tv3.lt kalbintas Sveikatos ekspertų tarybos narys, duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius į tokius politikų raginimus žiūri atsargiai. Jo nuomone, kiekvienas priimtas sprendimas turi savo kainą, tad prieš tai vertėtų apsvarstyti visas galimas rizikas.
„Akivaizdu, kad visuomenė nori tų atlaisvinimų, bet tuomet kyla klausimas, kaip mes suvaldysime riziką dėl išaugusio kontakto. {...} Aš pasigendu ir tarp politikų, ir visuomenėje blaivaus rizikų vertinimo. Visi supranta neigiamas ribojimų pasekmes, bet viskas susiveda į tokį rėkimą – Vyriausybė bloga, ekspertai blogi. Bet virusui mūsų emocijos nerūpi. {...}
Jeigu visuomenė nuspręs, kad ekonomika yra svarbiau nei gyvybės, atidarykime viską ir nesvarbu, kad vienas kitas dėl to numirs – tuomet viskas gerai. Bet kol kas to nesigirdi.“, – sako ekspertas.
V. Zemlys-Balevičius išskiria du scenarijus, kuriuos galėtų pasirinkti Vyriausybė:
„Vienas variantas – atlaisviname judėjimą tarp savivaldybių, bet tada atlaisvinimai gali būti tik Lietuvos mastu. Jokioms savivaldybėms, jokių nuolaidų. Arba mes paliekame judėjimo apribojimus, bet tada savivaldybėse kažką atlaisviname.
Abiejų turėti negalime. Jeigu visiškai atlaisvinsime judėjimą, atskiroms savivaldybėms suteikti daugiau privilegijų nėra logikos, nebent tai būtų kažkas tokio kaip švietimas. Kontaktinių veiklų, kur tu gali atvykti iš kitos savivaldybės, jų atlaisvinimas skirtingose savivaldybėse pagal epidemiologinę situaciją netenka prasmės, nes į jas atvyks žmonės iš kitų, griežtesnių, savivaldybių. Ta bloga epidemiologinė situacija keliaus iš vienos savivaldybės į kitą“.
Ekspertas taip pat sako, jog nerimą šiuo metu labiausiai kelia Lietuvoje plintanti britiškoji viruso atmaina, kuri, atlaisvinus judėjimą, galėtų nevaldomai plisti po visą šalį.
„Mes vis dar neturime normalaus vertinimo, koks jos paplitimas Lietuvoje. Kaip žinia, ji yra ženkliai labiau užkrečiama – 70 proc. greičiau gali užsikrėsti.
Jeigu mes atlaisviname, negalvodami apie šią atmainą, tai reiškia, kad mes rizikuojame išplatinimu britiškosios atmainos ir susirgimų padidėjimu. Kaip mes valdysime riziką britiškojo varianto – niekas apie tai nešneka. Aišku, mes nešnekame ir apie kitas atmainas. Britiškoji atmaina dar nieko, o štai pavyzdžiui afrikietiškoji – prieš ją ir kai kuris vakcinos turi mažesnę apsaugą“, – aiškina V. Zemlys-Balevičius.
Bilotaitė: situacija skirtingose savivaldybėse yra labai nevienoda
Tv3.lt primena, jog Vyriausybė jau leido judėjimą tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir jų žiedinių savivaldybių. Kol kas judėjimas leidžiamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestams bei rajonams.
Anot vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, karantino ribojimai skirtingose savivaldybėse galėtų būti laisvinami skirtingu metu.
„Šiandien matome, kad situacija skirtingose savivaldybėse yra labai nevienoda. Vienur matome juoduojančias savivaldybes, kitur – šviesiai rausva spalva, o kitur – jau ir geltona – tai reiškia, kad ten jau ženkliai geriau ir galima kalbėti apie įprastesnį gyvenimą.
Akivaizdu, kad ten, kur yra geresnė situacija, ir judėjimas galėtų būti laisvesnis, o ten, kur yra blogiau, kur yra daugiau nei 500 susirgimo atvejų, turėtų būti atsakingiau žiūrima“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Pagal susitarimą, juoda spalva žymimos savivaldybės, kur per 14 dieną nustatyta daugiau kaip 500 naujų COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Rausva spalva žymimos savivaldybės, kur nustatoma 100–200 naujų susirgimų 100 tūkst. gyventojų, geltona spalva – iki 100 atvejų.
Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 d. Judėjimo ribojimas tarp šalies savivaldybių pratęstas iki kovo 15 d.
