„Galiu patikinti, kad šiuo konkrečiu atveju taip pat buvo laikomasi galiojančiuose teisės aktuose numatytų procedūrų. Lošimai vykdyti negrynaisiais pinigais internetu, gana ilgą laiką, pinigai į lošimams skirtą sąskaitą buvo pervedami iš sąskaitų, esančių Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose, pinigų kilmė buvo pagrįsta“, – komentare BNS sakė T. Palevičius.
„Pinigų srautai buvo aiškiai matomi ir deklaracijose, kurias įstatymuose numatyta tvarka teikiame Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Dėl šio konkretaus atvejo buvome anksčiau sulaukę užklausų iš vieno šalyje veikiančio banko, VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) dėl papildomos informacijos, kurią nedelsdami perdavėme“, – teigė jis.
LRT televizijos duomenimis, kada prašė informacijos ir kodėl anksčiau nepradėti tyrimai, FNTT informacijos neteikia.
T. Palevičius sakė, kad Lietuvos įstatymai ir teisės aktai numato kontrolės procedūras, padedančias užkardyti rizikas, susijusias su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu: „Tuo tikslu stebime klientų pinigines operacijas ir kilus įtarimams informuojame FNTT“.
Jis teigė, jog įmonė kiekvieną procedūrą vertina rimtai ir bendradarbiauja su Lošimų priežiūros tarnyba, VMI, FNTT bei Lietuvos policija.
Pasak T. Palevičiaus, įmonė suinteresuota, kad įvykio aplinkybės būtų kuo greičiau išaiškintos ir abejonės išsklaidytos.
„Esame dėkingi institucijoms už jų darbą. Daugiau šio įvykio konkrečių detalių atskleisti negalime dėl šiuo metu vykdomo tyrimo“, – pažymėjo jis.
Lošimų priežiūros tarnyba: lošikai ne visada turi pranešti apie įtarimus
Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba sakė, kad dabar įstatymai nenumato, jog lošimų organizatoriai galėtų stabdyti lošėjų veiksmus įtariant, kad jie priklausomi nuo lošimų, atsineša neaiškių pinigų.
Be kita ko, lošikai ne visada turi pranešti apie įtarimus dėl lošėjų, pavyzdžiui, nustačius lošėjo tapatybę, pinigų kilmę ir matant, kad klientas pasiturintis bei gali lošti, jie neturi pareigos jo stabdyti, teigė A. Dilba.
Pasak jo, tarnyba pakankamai dažnai gauna lošėjų skundų, kad jiems nepagrįstai uždaromos lošimų sąskaitos.
„Dažniausiai tokie žmonės nepatogūs lošimų organizatoriams, nes jie laimi, turi tam tikrą pliusą sąskaitose, o neriboja pralošiančiųjų“, – BNS teigė A. Dilba.
Pasak jo, probleminių lošimų prevenciją sugriežtinti bandyta nuo 2021 metų, bet to padaryti nepavyko – priimti pataisas trukdė lošimų organizatoriai ir lobistai.
„Apie įstatymų keitimą tarnyba kalbėjo ne vienerius metus, kad probleminių lošimų prevencija nereglamentuota. Bandėme spręsti savomis priemonėmis, bet nepavyko“, – BNS teigė A. Dilba.
Anot jo, kiekvienas pakeitimas dėl sugriežtinimų lošimų rinkoje labai sudėtingai skinasi kelią: „Žiūrint kiek yra lošimų organizatorių ir lobistų, galima daryti tam tikras išvadas“.
Tarnybos atstovo teigimu, šiuo metu sudėtinga vertinti tariamai milijonus eurų pralošusio Š. Stepukonio atvejį, nes ikiteisminio tyrimo tarnyba neatlieka.
„Visų detalių neturime, daryti išvadas, kur ir kokie saugikliai nesuveikė ar buvo kažkokie pažeidimai. Tik viena galiu pasakyti, jeigu žmogus lošia tokiomis sumomis, kokios skelbiamos, akivaizdu, kad jis lošia galimai ne pramogai, o turėjo tam tikrų problemų, matyt, su lošimais. (...) Šis atvejis vienintelis toks didelis, bet yra dar daug atvejų, kai žmonės pralošia verslus, namus ir paskolas“, – BNS teigė A. Dilba.
Trys „BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės Vilniaus apygardos teismui yra pateikusios ieškinį Š. Stepukoniui, bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo. Be to, ieškinio suma gali smarkiai padidėti, jeigu prie jo prisijungtų kol kas neįvardijama „BaltCap“ fondo įmonė Lenkijoje.
Pernai gruodį teismas laikinai areštavo Š. Stepukonio turtą, įskaitant ir laikomą lošimų bendrovėse, o sausį atmetė „Olympic Casino Group Baltija“ prašymą panaikinti areštą.
Ikiteisminis tyrimas dėl Š. Stepukonio galimai pasisavinto turto Lietuvoje perduotas FNTT. Pasak tyrimą kontroliuojančios Europos prokuratūros prokuroro Gedgaudo Norkūno, tyrimu siekiama nustatyti jo padarytą finansinę žalą bei susigrąžinti galimai neteisėtai pasisavintas lėšas.
