„Esame tokioje stadijoje, kai reikia sulaukti tam tikrų tarnybų atsakymų, nes tyrėjai žurnalistai kelia tuos klausimus ir premjeras į juos yra atsakęs – reikia nešališko objektyvumo. Manau, kad tarnybos, kurios dabar yra užsiėmę tais tyrimais, duos atsakymus ir mes tada galėsime priiminėti galutinius sprendimus. Premjerui, partijai ir visiems nuo to bus tik lengviau“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė J. Olekas.
„Sprendimas yra toks, kad reikia sulaukti atsakymų ir tada priiminėti sprendimus, o ne bėgti prieš traukinį“, – akcentavo jis.
Premjerui G. Paluckui nepateikiant dalies atsakymų į kylančius klausimus apie jo verslo ryšius, konservatoriai ragina prezidentą Gitaną Nausėdą kreiptis į žvalgybos ir teisėsaugos institucijas dėl galimo Vyriausybės vadovo pažeidžiamumo.
ELTA primena, kad antroje žurnalistinio tyrimo apie premjero G. Palucko verslus dalyje keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.
2013 m. G. Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G. Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė.
Tyrimo duomenys parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G. Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.
D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas. Vis tik, pirmadienį Seime jis pripažino, kad D. Vilčinskas pats pakvietė politiką prisidėti prie „Sagertos“ vystant įmonės produktą.
Ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.
Šeimos draugu D. Vilčinską įvardijantis G. Paluckas, dirbant Vilniaus vicemeru, taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.
ELTA primena, kad pirmoje tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalyje keliami klausimai dėl G. Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko G. Paluckui jau einant premjero pareigas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau pradėjo tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto. Savo ruožtu ILTE atliko vidinį patikrinimą, kurio metu tvarkų pažeidimų nenustatyta.
Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), patikrinimą dėl paskolos panaudojimo aplinkybių inicijavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tikrai ne todėl, kad žmonės būtų blogi ar kvaili.
Ne todėl, kad čia trūktų talentų, idėjų ar šviesių protų.
Mes riedam žemyn, nes vis labiau tolstam nuo to, kas tikra – nuo moralės, nuo sąžinės, nuo tikėjimo, kad politika gali būti tarnystė, o ne „pasižaidimas“ be atsakomybės.
Panašu, kad valdžią užvaldė partijos, kurioms priklauso vos 4 proc. visuomenės.
Tie 4 proc. – tai toli gražu ne protingiausi , ne kūrėjai, ne idealistai ar darbui politikoje specialiai pasiruošę asmenys ( tik automobilį vairuoti reikia teises išlaikyti, o valstybei – nors ir su pradiniu išsilavinimu.
Dažnai tai tie, kurie:
- moka geriau manipuliuoti, bet ne kurti;
- moka kalbėti daug, bet tiesos – mažai;
- patys nieko nesukūrė, bet mano, kad jų paskirtis - valdyti kitų sukurtus gyvenimus;
- seniai pamiršo, ką reiškia „tarnystė“, bet puikiai žino, kaip išlikti.
O sąžiningi, protingi, jautrūs žmonės – eina kitais keliais. Nes šiandien politika tapo purvinu lauku, kuriame idealizmas išjuokiamas, o vertybės – laikomos silpnumu.
Ir štai kur esam.
Turim politinę sistemą, kuri ne šiaip kartais paslysta – ji lėtai, bet užtikrintai pūva.
Turim visų lygių „vadus“ be vizijos, tik su beprasmėmis ambicijomis.
Turim valstybę, kur sąžinė tapo tik kalbų - retorikos puošmena, o gėda – pasenusia sąvoka.
Šiandieninės partijos – kaip uždaras klanas.
Jos saugios savo viduje, bet nekenčia visko, kas išorėje.
Didžiausia mūsų krizė – ne tik kylančios kainos, ne tik geopolitika.
Didžiausia mūsų krizė – tai moralinė tuštuma.
Nebėra žmonių, kurių žodis svertų daugiau nei partinė retorika.
Nebėra valdžioje autoritetų, kurie tylėdami pasakytų daugiau nei šimtai jų pusiau tuščių politinių įrašų.
Nebėra vertybinio stuburo. Ir tai baisiausia.
Nes valstybė sugriūna ne tada, kai nebeturi pinigų.
O tada, kai nebeturi vertybių. Ir jokie papildomi mokesčiai čia nepadės.
Tai ne pyktis.
Tai – liūdesys.
Ir tylus raginimas mums visiems prisiimti atsakomybę. Nes mes gyvename čia ir dabar.
Mes tradiciškai žinome, kad pagal Konstituciją, prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus. Lietuva turi Prezidentūrą, didžiulį Užsienio reikalų ministerijos aparatą, daugybę diplomatų, trūksta tik nedidelės smulkmenos - pačios užsienio politikos ir diplomatijos. Prezidento Valdo Adamkaus laikais ir vieną, ir kitą turėjome, o dabar viso to nebėra. Šis vakuumas nėra kažkas unikalaus, tai tik vienas iš sisteminės degradacijos elementų, nes valstybė yra susisiekiančių indų sistema ir ji degraduoja kaip visuma. Lietuva yra tapusi garsiakalbiu, kuris tik triukšmauja ir stengiasi pataikauti Briuseliui, o vienintelis diplomatinės veiklos tikslas – „mus pastebėjo užsienyje“. Taip anoje kadencijoje elgėsi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, dabar tokį veikimo būdą perėmė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
