Trečiadienio posėdyje nuspręsta, kad nuo gegužės 10 dienos ugdymas mokyklose pagal pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo programas bus vykdomas mišriu būdu – apjungiant nuotolinį ir kontaktinį ugdymą.
Savivaldybės spręs ir dėl grįžimo, ir dėl testų
„Ypač Vilniaus rajone situacija yra sudėtinga. Savivaldybių, kur atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų yra mažiau 200, traukiasi. Matome didelis problemas su vaikų motyvacija, emocine, psichologine sveikata.
Suprantame, kad mokslo metai ateina į pabaigą, liko pora mėnesių, tačiau tie pora mėnesių yra gyvybiškai svarbūs“, – posėdyje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Siūlome galimybę nuo gegužės 10 dienos mišriu būdu grįžti 5–11 klasių mokiniams. Savivaldybėms paliekama galimybė spręsti dėl konkretaus grįžimo algoritmo“, – pridūrė ministrė.
Mokyklose bus privalu periodiškai atlikti moksleivių ir mokyklose kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų profilaktinį tyrimą dėl COVID-19. Tiesa, nuspręsta, kad atlikti COVID-19 testus užteks ir greitųjų antigenų testų. Dėl testavimo būdo taip pat apsispręs savivaldybės.
Pasak ministrės, siūlomas trejopas testavimas: kaupinių metodu, greitaisiais antigenų testais mokyklose, prižiūrint asmens sveikatos specialistui ir greitaisiais testais prižiūrint mokytojui.
Vis dėlto testavimas nebus privalomas tuo atveju, jei moksleiviai mokysis lauke.
„Grįžtama srautais, privalomai taikomas šachmatinis ugdymo būdas, kai klasių srautai kas savaitę skirstomi kontaktiniam ir nuotoliniam būdui. Visiems privalomos kaukės ir visos saugumo priemonės“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Taip pat leidžiama vykdyti stojamuosius egzaminus moksleivius atsirenkančioms įstaigoms ir baigiamuosius egzaminus mokyklose pagal užsienio šalių ugdymo programas, jei šiuose patikrinimuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 mokinių.
Tai tik rekomendacija
Tiesa, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete pažymėjo, kad šis Vyriausybės nutarimas bus tik rekomendacinis, dėl detalių turėtų apsispręsti pačios savivaldybės.
„Mes sutarėm su savivaldybėmis, kad mes tas galimybes padarom, tačiau savivaldybės priima galutinį sprendimą, kaip jos ir nuo kada jos išleidžia 5–11 klases“, – komitete kalbėjo ministrė.
Koreguoja švelnesnio karantino sąrašą
Tuo pačiu dėl prastos epidemiologinės situacijos dalyje savivaldybių Vyriausybė pakoregavo sąrašą savivaldybių, kur galima taikyti švelnesnį karantiną.
Į jį nepatenka savivaldybės, kuriose sergamumas COVID-19 100 tūkst. gyventojų viršija 200 atvejų per 14 parų.
Sąraše lieka Birštono, Biržų rajono, Jurbarko rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Pagėgių, Pakruojo rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono savivaldybės.
Švelnesnis karantinas čia reiškia, kad šiame sąraše nesančių savivaldybių moksleiviai, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programas, eidami į mokyklas turės būti testuojami dėl COVID-19.
Portalas tv3.lt primena, kad šią savaitę Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte susitarė, jog savivaldybės bus laisvos apsispręsti, kaip ir kada grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases.
Dauguma savivaldybių – „raudonojoje zonoje“
Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu 17 šalies savivaldybių patenka į „juodąją zoną“, kai COVID-19 ligos naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, yra didesnis nei 500 atvejų ir / arba teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 d. yra didesnė nei 10 proc.
Trijose savivaldybėse situacija yra geresnė, jos patenka į „geltonąją zoną“, kai naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, neviršija 100 atvejų ir teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 d. neviršija 4 proc.
Likusios 40 savivaldybių patenka į „raudonąją zoną“, kai naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, yra tarp 100 ir 500 atvejų ir / arba teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 d. yra tarp 4 ir 10 proc.
