Aplinkos ministerija tikisi, kad planas taps pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, kurio suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų. Seimas praėjusią savaitė pritarė antrajai plano alternatyvai, kuria siūloma numatyti didesnį miestų bendradarbiavimą.
Seimo priimtas nutarimas siūlo Vyriausybei plano numatytiems sprendimams įgyvendinti skirti ne mažiau kaip 30 proc. Europos Sąjungos fondų lėšų.
Už nutarimą balsavo 63 Seimo nariai, 8 prieš, 29 parlamentarai susilaikė.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad kilo daug diskusijų ir aistrų dėl naujojo šalies bendrojo plano.
„Keista, kad kai kurie Seimo nariai manė, kad tas įstatymas skubotas, neparengtas. Noriu priminti, kad nuo 2017 metų buvo surengti 8 forumai, <...> diskutuota įvairiomis formomis 220 kartų“, – tikino ministras.
Pasak jo, iš visuomenės, organizacijų buvo gauta apie 1,5 tūkst. pasiūlymų, kurie apsvarstyti, dalis jų traukti į bendrąjį planą. Ministras pažymėjo, kad Seimo komitetuose planas pristatytas bent 20 kartų.
Konservatorius Edmundas Pupinis teigė, kad negali pritarti tokiam planui. Jo teigimu, buvo pristatomos dvi alternatyvos, tačiau niekas nepasakė, kad bus pasirinkta antroji.
„Kažkada mūsų pasididžiavimas buvo tolygus Lietuvos pasiskirstymas, su daug regioninių centrų. Dabar mes einame tuo keliu, kad atsiranda ne dvi Lietuvos, o trys Lietuvos. Metropolijos, kurios gerai gyvens, likę keli regiono centrai vidutiniokai ir, aišku, skurstantys pakraščiai“, – kalbėjo E. Pupinis.
Valstiečių frakcijos atstovo Jono Jaručio teigimu, neatsakinga sakyti, kad su planu nebuvo supažindinta, nes planas rengtas jau trejus metus.
Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Povilas Urbšys pasisakė prieš plano priėmimą. Pasak jo, variantas, kuris būtų užtikrinęs tolygų regionų vystymąsi, yra atmestas. Jo tikinimu, naujasis planas tik paskatins ir taip egzistuojantį regionų netolygumą. P. Urbšys atkreipė dėmesį, kad Vidurio ir Vakarų Lietuvos BVP vienam gyventojui siekia 65 proc. Europos Sąjungos vidurkio, o tuo metu Sostinės regione – 112 proc.
„Štai tos Lietuvos. Jūs dabar norite tą atskirtį dar labiau pagreitinti. <...> Dalis regionų laidojama, amžiną atilsį“, – tikino P. Urbšys.
Priėmus planą, jam oponuojantys Seimo nariai neslėpė pasipiktinimo.
„Nustebino valstiečiai važiuodami volu per regionus“, – kalbėjo E. Pupinis.
Konservatorius stebėjosi, kodėl valdantieji palieka užribyje regionų gyventojus, nes, anot E. Pupinio, planas daugelį regionuose esančių nacionalinės svarbos kelių pavers regioninės svarbos.
„Ką jūs darote? Tai vyks iki 2050 metų... Manau, Lietuva įvertins jūsų darbą“, – sakė E. Pupinis.
Aplinkos ministras po priėmimo dėkojo parlamentarams, kurie, jo žodžiais, įvertino 3 metų darbą.
„Tai yra koncepcija, kuri leis Lietuvai tapti konkurencinga. Neturi būti konkurencijos tarp Zarasų, Utenos, Marijampolės, Vilkaviškio ar kitų mažų miestelių ir savivaldybių, Lietuva turi kartu konkuruoti prieš Rygą, prieš Latviją, Lenkiją, Varšuvą ir kitus miestus, kurie ir sudaro didžiąją konkurenciją. Turime dokumentą, kuris leis mums bendrai susitelkti ir į Lietuvą žiūrėti ne iš savo apygardos ar savo namų prizmės, bet kalbėti bendrai apie Lietuvos pozicijas ir konkurencingumą“, – kalbėjo K. Mažeika.
Penkios miestų grupės, nauji oro ir jūrų uostai
Plano rengėjai išskyrė 8 strategines temas: sėkmingi, socialūs ir tvarūs miestai; ekologiškas, ekonomiškas (tausojantis) žemės ūkis ir gyvybingos kaimo vietovės; atsakingai naudojama jūra ir pakrantė; natūralios teritorijos – ekologinio stabilumo pamatas; sąveikos ir sąsajos formuojančios sinergijas; stiprus teritorinis identitetas; strateginiai objektai; konkurencinga valstybė.
Seimas pritarė antrajai alternatyvai, kuri numato sukurti penkias miestų partnerystės grupes: Vilniaus, Utenos ir Ukmergės; Kauno, Marijampolės ir Alytaus; Klaipėdos, Tauragės ir Telšių; Šiaulių ir Mažeikių; Panevėžio, Biržų ir Rokiškio.
Plane numatyta išskirti ir miestus pagal pobūdį. Metropoliniams centrams priskiriamas Vilnius, kaip šalies sostinė, Kaunas, kaip tarpvalstybinių ryšių centras, ir Klaipėda, kaip pajūrio centras.
Planas numato, kad regioniniai centrai veikia partnerystės principu, tad jei koks nors objektas, pavyzdžiui, baseinas, yra viename mieste, jis negalėtų atsirasti gretimame to paties regiono mieste.
„Naudojantis urbanistinių centrų partnerystės galimybėmis, didelių investicijų reikalaujanti infrastruktūra (pavyzdžiui, baseinai, sporto aikštynai, mokymosi laboratorijos) valdoma bendrai“, – rašoma plane.
Plane nurodoma ir ligoninių bei gydymo įstaigų pertvarka, atsižvelgiant į gyventojų skaičių regionuose.
Plano susisiekimo srityje numatoma išlaikyti ir stiprinti Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos oro uostus, Klaipėdos jūrų uostą. Plane numatyti ir trys nauji susisiekimo infrastruktūros projektai – „Rail Baltica“ geležinkelis, naujas oro uostas ir naujas giliavandenis išorinis jūrų uostas.
„Antrojoje alternatyvoje valstybės erdvinis vystymas grindžiamas šalies teritorijos komponentų ir subjektų partnerystėmis ir jų sinergija. Regionų ir savivaldybių veikimas kartu (sinergija) turi sukurti darnaus vystymosi principų įgyvendinimo prielaidas, užtikrinti sklandų šalies vidinių sistemų ir elementų funkcionavimą, išsaugoti ir išryškinti šalies tapatumą (identitetą), sukurti konkurencingos valstybės pagrindus“, – rašo plano rengėjai.
Derins įvairias šalyje vykdomas veiklas
Naujasis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra erdvinio teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, užtikrinantis Lietuvoje galiojančių ir kuriamų strateginių planavimo dokumentų, turinčių erdvinę išraišką ir suderinamumą.
Bendrasis teritorijos planas yra įrankis suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Dabartinio plano galiojimas baigiasi šiemet.
Aplinkos ministerijos atstovai anksčiau skelbė, kad tai bus pirmas kartas, kai bendrasis planas bus strateginis valstybės dokumentas. Tai reiškia, kad planuojant valstybės biudžetą, tiek skirstant Europos Sąjungos lėšas, reikės vadovautis bendrojo plano sprendiniais. Naujasis Lietuvos bendrasis planas koreguos ir dabar galiojančius savivaldybių bendruosius planus.
