Nuo šiol draudžiama drabužius mesti į atliekų konteinerį – vardija, kokios baudos gresia

O nuo kitų metų konteinerių priežiūrą perims patys rūbų gamintojai ir pardavėjai. Jie privalės užtikrinti, kad net ir sumaitoti rūbai nebepakliūtų į sąvartynus. Tiesa, verslininkai pripažįsta, kad už dyką senų rūbų ir batų netvarkys. 

„Tekstilės konteineriuose neturi būti plastikinių žaislų, neturi būti tekstilės. Į tekstilės konteinerį pakliuvę žaislai keliauja energijos naudojimui, neatiduodami kitiems vaikams“, – pasakoja „Ecoservice“ atstovė Laura Zukė. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pirmas toks atviras Algimanto Minalgos-Soliario interviu apie barnį su žmona... prie konteinerio

Parodė, kas vyko Katedros aikštėje po Naujųjų sutikimo: matėsi iš toli

Už 1 daikto išmetimą į konteinerį Lietuvoje gresia 600 eurų bauda: žino ne visi

Nuo šio mėnesio griežtėja tekstilės atliekų tvarkymo reikalavimai. Jokios tekstilės, net ir suteptos, suplyšusios ir nebetinkamos naudoti, nebegalima mesti į mišrių atliekų konteinerius. Lietuvoje įsigalioja europinės direktyvos pakeitimai.

„Gyventojams, kurie neteisingai rūšiuoja atliekas, numatytos baudos – 20–80 eurų. Jei atliekos drėgnos ar purvinos, siūloma įdėti į vandeniui nepralaidų maišelį, kad kiti gaminiai, atliekos nebūtų suteptos“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovė Jovita Surdokienė.

Surinktą tekstilę perdirba

Vieno Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje renkamos atliekos iš viso Vilniaus regiono mišrių atliekų konteinerių. Ir kone dešimtadalis visų atliekų – įvairiausi tekstilės gaminiai, avalynė, kurių jau iš viso neturėtų būti. Iš ten susmulkintą tekstilę darbuotojai išveš į Akmenės cemento įmonę sudeginti kaip kaloringą kurą.

„Bus išdžiovinta, sumalta ir sumaišyta į SRF (kietąjį antrinį kurą - aut. past.) kurą ir pavirs cementu“, – pasakoja „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

„Ecoservice“ sandėlyje Vilniuje tekstilės gaminiai suvežti iš visos Lietuvos jiems skirtų konteinerių. Būrys darbuotojų rankomis išrankioja pašalinius daiktus, kuriuos lietuviai suverčia į tekstilės konteinerius, atskiria nešvarius, šlapius gaminius, kuriuos išveža sudeginti. O tinkamus toliau naudoti ar perdirbti išrūšiuoja ir, suspaudę ryšulius, parduoda.

„Tinkama naudoti tekstilė realizuojama didmeninėje rinkoje, nedidelė dalis perdirbama į paprastesnį gaminį – industrines šluostes gamybai, autoservisams“, – teigia L. Zukė.

Įrengs daugiau tekstilės konteinerių

Panaudotos tekstilės sutvarkymu iki šiol rūpinasi savivaldybės, tačiau jau nuo kitų metų, įsigaliojus europinės direktyvos pakeitimams, tekstilės atliekas turės tvarkyti verslininkai – tie, kas rūbus, batus, užuolaidas, patalynę gamina, įveža ar parduoda Lietuvoje. Verslas šiam pokyčiui jau ruošiasi – rūbų prekybos rykliai vienas po kito jungiasi prie specialios įstaigos „Refabrik“, kuriai paves tvarkyti tekstilės konteinerius ir žada, kad jų pristatys dar daugiau net ir atokiuose miesteliuose, o rūbai dėl to esą pabrangs nežymiai. 

„Mokestis galėtų būti apie 150 eurų už toną, 15 ct už 1 kg. Paimti kojines, kelnes striukę, marškinėlius, šaliką ir išvesti vidurkį – 5 ct“, – sako „Refabrik“ vadovas Saulius Budrevičius. 

Verslininkai žada, kad greitai Lietuvoje tekstilės konteinerių bus dar daugiau – kad vienas vidutiniškai tektų 1000 gyventojų, tiesa, kad miestuose jie neriogsotų ant kas antro kampo, jų tankumas gali būti ir perpus mažesnis.

Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.