Už tai, kad medikai galėtų atsisakyti teikti pagalbą agresyviems pacientams balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė – 8. Balsavusiųjų prieš nebuvo.
Įstatymo pataisos numato, kad medikas galės atsisakyti teikti paslaugas arba jas nutraukti, jeigu paciento veiksmai kelia grėsmę jo, kitų medikų ir pacientų sveikatai ar gyvybei.
Ši nuostata negalios, jei nederamą ir nepagarbų elgesį lemia paciento sveikatos būklė ir kai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Tokiu atveju neteikti paslaugos bus galima tik tuo atveju, kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti paciento keliamą grėsmę arba tokių galimybių nėra.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas kalbėjo, kad jam dirbant mediku, teko teikti paslaugas agresyviam ligoniui. Jis pritarė tokiam įstatymo pakeitimui, nes tokiais atvejais padės apsaugoti medikus.
„Jeigu pacientas agresyvus, kelia pavojų medikų gyvybei ir sveikatai, kol jis bus apramintas, nurims bus galima neteikti medicininės pagalbos, išskyrus būtinąją pagalbą“, – teigė A. Matulas.
Diskusijas kėlė siūlymas atsižvelgti į medikų sąžinę
Į įstatymo pataisas sureagavo Seimo narė Asta Kubilienė. Ji pasiūlė įstatymo pakeitimo projektą taip pat papildyti nuostata, jog medikai taip pat galėtų atsisakyti teikti pagalbą pacientams, remdamiesi savo sąžine.
„Įstatymo pakeitimo projektą siūlau papildyti nuostata, kad atsisakymas teiki asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar šių paslaugų teikimo nutraukimas galimas, esant prieštaravimui asmens sveikatos priežiūros specialisto sąžinei ir profesinės etikos principams“ – teigė Seimo narė.
Sveikatos reikalų komitetas šiam siūlymui nepritarė.
Komiteto narė Morgana Danielė argumentavo, kad norint suteikti galimybę medikams leisti vadovautis savo sąžine, reikia kurti naują įstatymo pakeitimų projektą.
„Sveikatos reikalų komitetas svarstė Astos Kubilienės pasiūlymą gegužės 8 dieną. Komiteto sprendimas yra nepritarti šiam siūlymui. Pagrindinės priežastys yra tos, kad šis konkretus įstatymas yra skirtas apsaugoti gydytojus nuo psichologinio ir kitokių formų smurto“, – sakė M. Danielė.
„O sąžinės laisvė ir gydytojo galėjimas atsisakyti teikti paslaugas, remiantis savo sąžine, yra kitokio pobūdžio projektas ir turėtų būti registruojamas atskirai. Taip pat sąžinės sąvoka yra laikoma pernelyg abstrakti ir taip pat nusimato galima piktnaudžiavimo grėsmė“, – papildė Sveikatos reikalų komiteto narė.
Seimo narys Aurelijus Veryga liko nusivylęs tokia sveikatos reikalų komiteto pozicija ir teigė, kad remiantis dabartine tvarka, medikai gali būti spaudžiami teikti tam tikras paslaugas.
„Jūs puikiai žinot, kad medikai susiduria su tam tikromis dilemomis teikiant kai kurias paslaugas ir ypatingai, norint išvengti jų teikimo. Jie turi ieškoti gydymo įstaigų, kurios tokių paslaugų neteikia ir panašiai.
Ir norint, kad medikai nebūtų verčiami ir spaudžiami to daryti, kolegės Astos Kubilienės siūlymas šitą dilemą išspręstų. Vėliau jau galima kažką detalizuoti ir poįstatyminiais sprendimais, teisės aktais, ministro įsakymais“, – tvirtino A. Veryga.
Visgi, Seimo narys Andrius Vyšniauskas teigė, kad sąžinė yra per daug filosofinė sąvoka, o tokiu būdu medikams yra suteikiama laisvė, remiantis savo įsitikinimais neteikti tam tikrų paslaugų.
Medikai, pirmiausia, turi remtis Hipokrato priesaika, kurią jie duoda ir moksliniais argumentais“, – sakė A. Vyšniauskas.
Galiausiai, siūlomoms A. Kubilienės pataisoms Seimo nariai nepritarė.
Skubios pagalbos skyriuose 81 proc. slaugytojų patyrė užgauliojimus, 20 proc. slaugytojų – fizinį smurtą
Skubiąją medicinos pagalbą teikiančioms tarnyboms taip pat suteikta teisė naudoti vaizdo kameras.
Pacientų ir medikų saugumo užtikrinimui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka galės būti atliekamas vaizdo ir garso stebėjimas bei įrašymas.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo ir kitų lydinčių įstatymų pataisas įregistravo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Jurgita Sejonienė.
2012 m. Higienos instituto kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu atliktame tyrime nustatyta, kad per 12 mėnesių laikotarpį 47,7 proc. tyrime dalyvavusių gydytojų darbe yra patyrę psichologinį smurtą.
Kitų Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, jog psichologinį smurtą darbo aplinkoje patyrė 81,4 proc. šeimos gydytojų (pirminės sveikatos priežiūros centruose).
Skubios pagalbos skyriuose 81,2 proc. slaugytojų patyrė užgauliojimus ir 20,2 proc. slaugytojų patyrė fizinį smurtą.
