„Gaisrai tęsėsi pakankamai ilgą laiką, bet niekas nesitikėjo, kad gali išplisti iki pat paplūdimio ir užklupti miestelius. Šiaip gavome pranešimus į telefonus, kad šalia esantį miestelį evakuoja. Jis įsikūręs kokie 5 kilometrai nuo mūsų. Matėme didžiulius dūmus, kurie net saulę uždengė, tai buvome labai sunerimę. Kreipėmės į savo kelionių agentūrą, klausėme, ar niekas nesikeičia, nes mes šeštadienį turėjome išvykti į Lietuvą. Sakė, kad niekas nesikeičia, planuotas paėmimas buvo numatytas 16 valandą iš viešbučio“, – pasakojo lietuvė.
Tuo metu viešbutyje jau nebebuvo elektros, buvo įjungtas pavojaus signalas, informuojantis pasišalinti iš teritorijos. Viešbučio personalas visus turistus instruktavo eiti į paplūdimį, davė rankšluosčius, kuriuos sušlapinus reikėjo glausti prie veido ir per juos kvėpuoti, nes ore tvyrojo dūmai. Tuo visa informacija bei pagalba baigėsi.
Lietuviai prašė turizmo agentūros atvykti pasiimti poilsiautojų anksčiau, nes tvyrojo visiška nežinomybė. Kelionių agentūros atstovė pažadėjo atvykti, bet nepasirodė. Lietuviai su tūkstančiais kitų žmonių paplūdimyje praleido apie 40 minučių, bet paskui nusprendė trauktis patys pėsčiomis, nes atrodė, kad gaisras artėja.
„Smalkių kvapas buvo milžiniškas, ta prasme pelenai krenta iš dangaus. Sunku kvėpuoti buvo. Kai tie dūmai buvo netoli, atrodė, jog gaisras yra prie pat, tai mes priėmėme sprendimą eiti tolyn. Niekas nieko mums nesakė, kaip reiktų elgtis, daug žmonių pradėjo judėti tokia gatvele palei paplūdimį. Na, ir mes su ta visa minia pėsčiomis, tvyrant 40 laipsnių karščiui, su daiktais, su lagaminais, judėjome. Visą laiką agentūra sakė atvažiuosime, tuoj būsime, autobusas pakeliui, pasakė, per kur autobusas važiuoja, kad per kitą pusę, nes kai kur uždaryta. Prašė pasidalinti savo lokacija, bet ryšio beveik nebuvo. Norint atrašyti į žinutę, reikdavo kažkur aukščiau palipti, iškelti telefoną, kad tą žinutę sugebėti išsiųsti. Ir negali stovėti bei laukti, nes gaisras tai vejasi tave. Bet 16 val. agentūra informavo, kad neatvažiuos, paklausė, gal jūs patys galit atvažiuoti iki oro uosto“, – teigė Eglė.
Mergina pasakojo, kad padėtis buvo tikrai baisi, nes iki skrydžio buvo likę apie tris valandas, o nuvykti iki oro uosto buvo beveik neįmanoma: kelionių agentūra pasiūlė arba išsinuomoti automobilį, arba keliauti autostopu, tačiau tuo metu niekas neveikė, nebuvo elektros, niekas automobilių nenuomojo, taksi nevažiavo, o policijos pareigūnai neleido pėsčiųjų išsukti į kitas šalutines gatveles.
„Toks absurdas, tiesą pasakius. Galiausiai, padėjo vietiniai žmonės, jie tokiais pikapais, sunkvežimiais vežiojo turistus. Prisisodindavo pilną priekabą žmonių ir paveždavo iki kito paplūdimio. Tai mes su dviem tokiais pikapais pavažiavome. Net nežinau, kokį atstumą, bet iki tokio saugaus paplūdimio. Atsitiktinumo dėka sužinojome, kad tame paplūdimyje mūsų buvęs viešbutis organizuoja pervežimą autobusais iki sostinės. Mums pavyko įsėsti į antrą autobusą. Dar bandėm suspėsi į skrydį, prašėme palaukti penkiolika minučių, bet mes išlipome oro uoste, o lėktuvas tuo metu pakilo. Taigi strigome Rodo saloje“, – sakė Eglė.
Pokalbio metu pašnekovė vis dar buvo gaisrų siaubiamoje saloje, bet jau saugi ir laukė kelionės į Taliną, iš kur pasieks Lietuvą. Bet dėl gaisrų nuolat trūkinėja elektros tiekimas ir, nors veikia generatoriai, bet stengiamasi nenaudoti oro kondicionierių, todėl tenka tverti svilinantį karštį. „Kai nėra elektros, net vanduo nebėga, jau nekalbant apie liftų veikimą ir visa kita. Blogiausia, kad ir kondicionierius neveikia, nes per daug energijos ima, tai kambaryje panaši temperatūra kaip lauke. Visi permirkę, šlapi. Norime, kaip galima greičiau grįžti į Lietuvą“, – teigė mergina.
„Pirmąją naktį, kai pavyko ištrūkti iš viso to košmaro, tai tikrai buvo sudėtinga ir psichologiškai, ir emociškai. Nesitiki, kad gali pakliūti į tokią situaciją. Mažiausiai, ko tikiesi, tai kad bus nulis pagalbos iš agentūrų, iš visų institucijų. Vien tas vaizdas, kai matai atviras liepsnas ir tūkstančius žmonių, kurie eina be daiktų, kai kurie neįgalūs, su vaikais ant rankų, matėme žmonių, kuriems buvo panikos atakos. Tikrai tokia nekasdienė situacija. Praeitą naktį buvo baisu užmigti, nes, atrodo, kas bus, jei vėjas pasisuks į kitą pusę. Sala visa perdžiūvusi, karštis neįtikėtinas, atrodo, kad tas gaisras gali bet kur rastis. Taigi teigti, kad dega tik vienoje pusėje, nežinau“, – pasakojo pašnekovė.
Eglė sako, kad, jos nuomone, kelionių agentūros turėtų nutraukti visus skrydžius į Rodos salą, nors gaisrai neapima visos salos. Merginos nuomone, gabenti poilsiautojus į salą pernelyg pavojinga, nes gaisrai vis dar nėra suvaldyti, o oro sąlygos tam labai nepalankios. Pasak Eglės, šiuo metu sprendimo teisę, keliauti į salą ar ne, priima patys poilsiautojai, bet kelionių agentūros negrąžina sumokėtų pinigų, todėl daugelis šeimų nenori prarasti pinigų ir atostogas.
„Manau, saugumas yra svarbiausia. Kai kurie žmonės, nenorėdami prarasti pinigų, pasirenka sprendimą vykti, bet britų oro linijos, pavyzdžiui, atšaukė skrydžius artimiausiomis dienomis ir skrenda į Rodą tuščiais lėktuvais, kad išsivežtų savo poilsiautojus kaip galima greičiau. Tokie veiksmai turi būti daromi, o ne skraidinami turistai toliau, apsimetama, kad viskas miela, pūkuota ir gražu“, – sakė Eglė.
Užsienio reikalų ministerija Graikiją yra priskyrusi prie valstybių, kur siūloma turistams įvertinti būtinybę keliauti, nes Rodo saloje siaučia miškų gaisrai. Tačiau tai yra rekomendacija, sprendimą, ar vykti į valstybę, priima patys keliautojai.
„Informuojame, kad šiuo metu Rodo saloje Graikijoje siaučia miškų gaisrai. Lietuvos ambasada Graikijoje atidžiai seka informaciją bei palaiko ryšį su vietos tarnybomis. Jei esate Rodo saloje ir dėl gaisrų jums reikalinga pagalba, informuojame, kad galite kreiptis Graikijos užsienio reikalų ministerijos krizių valdymo centro specialiomis pagalbos linijomis“, – nurodo ministerija.
Nuo liepos 23 dienos 17 val. Rodo oro uosto T1 terminale veikia Graikijos užsienio reikalų ministerijos konsultacinis langelis, skirtas užsienio turistams.
Graikijos valdžios institucijos evakavo apie 19 tūkst. turistų sausuma ir jūra.
