Nueinanti Vyriausybė išsižadėjo planų skirti 100 eurų išmokas pedagogų poilsiui. Idėją iniciavusios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, idėja nukelta dėl karantino ir dėl to, kad analogiška priemone dar nespėjo pasinaudoti medikai. Tiesa, pastarųjų poilsiui skirta dvigubai didesnė išmoka.
Sprendimus paliks naujajai valdžiai
„Kaip mums žinoma, šiais metais, dėl karantino apribojus dalies poilsio paslaugas teikiančių subjektų veiklą ir vis dar esant nemažam gydytojų poilsio poreikiui, lėšų skyrimas sustabdytas, nes jų nebūtų kaip panaudoti. Tačiau tikimės, kad ši tikslinė dotacija bus suteikta kitąmet“, – ministerija teigė naujienų agentūrai BNS.
Kiek anksčiau ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius BNS yra sakęs, kad sprendimus dėl šių priemonių turėtų priimti naujasis Seimas, taip pat paramą teks derinti su Europos Komisija.
Pedagogai rankų dar nenuleido
Skirti išmokas pedagogų poilsiui pasiūlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjunga. Profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas apie nueinančios Vyriausybės planą išmokų atsisakyti sakosi išgirdęs iš žiniasklaidos. Tačiau jis vis dar tikisi, kad senosios valdžios pažadą įgyvendins naujoji Vyriausybė.
„Mes esame susitarę su būsima švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene kaip ir susitikimą kitą savaitę. Tai bandysime kalbėti ir šituo klausimu. Žiūrėsime, kokia jų pozicija yra ir matysime, ar naujoji valdžia prisiims tuos nueinančios valdžios įsipareigojimus, ar ne“, – tv3.lt kalbėjo E. Milešinas.
Jis svarsto, kad Vyriausybė žadėtų išmokų atsisakė ir dėl to, kad medikai nespėjo panaudoti jiems skirtų lėšų, ir dėl antrosios Covid-19 bangos.
„Iš kitos pusės, prieš pažadėdama Vyriausybė kaip ir priėmė sprendimą skirti mokytojams po 100 eurų, bet iš karto neištransliavo, kad Vyriausybė sprendimą priėmė, bet tai nesuderinta su Europos Komisija. Tai užsitęsė viskas. Ištrimitavo, kad skirs, mes tam pritarėme, bet įgyvendinimas užstrigo.
Gaila, bet galbūt ateinanti nauja Vyriausybė matys tikslingumą, nes šita parama ne tik mokytojams, bet ir verslui, turizmo sektoriui. Galbūt matys poreikį ir įgyvendinti šitą programą“, – vylėsi profsąjungos vadovas.
Kol Seimas šiuo metu po kaulelį narsto ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, švietimiečiai gali tikėtis, kad parama jiems nuguls naujojo biudžeto eilutės. Tačiau E. Milešinas atmeta galimybę prašyti Seimo pagalbos ir teigia, kad švietimo sektoriui reikia finansų svarbesniais klausimais.
„Manyčiau, kad šiuo momentu, kol biudžetas yra dar dėliojamas, nes, manau, bus korektūrų, tikrai yra svarbesnių dalykų. Pavyzdžiui, švietimo pagalbai, kur yra priimtas įstatymas, 30 mln. eurų trūksta“, – pastebėjo E. Milešinas.
„Politiniai pažadai“
Kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministres Jurgita Šiugždinienė patvirtino kitą savaitę susitinkanti su E. Milešino vadovaujama profsąjunga, tačiau teigė, kad išmokų klausimo aptarti neplanavo.
„Man, žinokit, tikrai sunku komentuoti, nes pirmiausiai turi įvykti biudžeto peržiūra. Aišku, labai nesmagu, kad tokie dalykai yra pažadami ir paskui tiesiog... Aišku, kad tai yra politiniai pažadai“, – tv3.lt sakė J. Šiugždinienė.
„Mūsų rankos surištos“
Tuo metu Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, svajojančius, kad lėšų pedagogų poilsiui atsiras kitų metų valstybės biudžete, nuleidžia ant žemės. Seimas šiuo metu svarsto nueinančios Vyriausybės pasiūlymus biudžetui.
„Tvarka yra tokia, kad Vyriausybė dabar Seimui siūlys biudžeto pataisas. Čia labai keistas yra dalykas, kad atėjęs naujas Seimas nebegali nieko siūlyti į biudžetą. Ir mes patvirtinome išvadas įvairių komitetų, kurios buvo suformuluotos dar senojo Seimo. Nėra kito teisinio kelio. Vienintelis teisinis kelias – Vyriausybei pakeisti biudžetą“, – tv3.lt kalbėjo A. Žukauskas.
„Keistas dalykas, kad, kai ateina naujas Seimas, jis pirmiems biudžetiniams metams nebeturi įtakos tiesioginės. <...> Pirmiems metams mūsų rankos surištos“, – pridūrė jis.
Tiesa, komiteto pirmininkas pažymi, kad biudžeto pakeitimus galės siūlyti naujoji Vyriausybė.
„Bet iš [Seimo] šiuo metu negali išeiti jokios iniciatyvos, mes neturėjome kito kelio, kaip patvirtinti ankstesnio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, kuri rėmėsi kitų komitetų išvadomis, nes nebegalėjome nieko siūlyti, tik patvirtinti. Visi keikia, bet nieko negali padaryti“, – kalbėjo A. Žukauskas.
Bandymas papirkti nepavyko
Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, jau anksčiau pasigirdus kalboms, kad pedagogų nepasieks pinigai poilsiui, sakė, kad ši išmoka tebuvo rinkiminis triukas.
„Tai rinkiminis bandymas įtikti ar papirkti švietimo bendruomenę. Kai mato, kad tai nepadėjo ir nesuveikė, tai net neketina to vykdyti. Dauguma mokytojų buvo pasipiktinę ir netgi ketino atsisakyti ir nepriimti išmokų, tai niekas iš mūsų ir nenusivilia“, – tv3.lt kalbėjo A. Navickas.
Jo manymu, vietoj 100 eurų išmokų pedagogai mieliau būtų sulaukę didesnio atlygio už darbą pandemijos metu.
„Už darbą reikia mokėti atlyginimus, o ne bandyti kaip sovietmečiu dalinti kelialapius ar šaldytuvus, ar automobilius. Tai vertiname kaip nelogišką sprendimą, kaip bandymą papirkti, taip ir įvyko“, – sakė A. Navickas.
Nenumatė finansavimo
Rugsėjo 23 d. Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui iš Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatytų lėšų skirti po 100 eurų visų pedagogų – nuo darželio auklėtojų iki aukštųjų mokyklų dėstytojų – poilsiui kompensuoti.
Tam skirta 6,3 milijonai eurų. Turizmo paslaugų teikėjams ketinto kompensuoti 100 eurų išlaidas kiekvienam pedagoginiam darbuotojui už Lietuvoje suteiktas turizmo paslaugas.
Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar spalio viduryje pranešė, kad 100 eurų išmokoms pedagogų poilsiui, kurioms bendrai reiktų apie 6,4 mln. eurų, finansavimas dar nėra numatytas.
„Ministerija yra išsiuntusi Finansų ministerijai raštą, prašydama suteikti finansavimą šitai mokytojų poilsio priemonei, nes poreikis yra 6,4 mln. eurų. Kol kas atsakymo nesame gavę, iš kokių lėšų bus finansuojama šita priemonė“, – naujienų agentūrai BNS sakė ekonomikos ir inovacijų ministro patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikisi, kad papildomas finansavimas bus įtrauktas į 2021 m. biudžeto projektą, Finansų ministerija taip pat nurodo, kad biudžete lėšų tam nenumatė.
Švietimo įstaigose pagrindines pareigas šiuo metu eina 62,9 tūkst. pedagoginių darbuotojų: ikimokyklinio ugdymo mokyklose – 12,5 tūkst., bendrojo ugdymo mokyklose – 34,5 tūkst., neformaliojo vaikų švietimo mokyklose ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose – 4,5 tūkst., profesinio mokymo įstaigose – 3,1 tūkst., kolegijose – 1,4 tūkst., universitetuose – 6,3 tūkst., savivaldybių švietimo pagalbos įstaigose – apie 0,6 tūkst.
