Tad sutaupę pirkdami, žmonės keliskart daugiau išleidžia juos gydydami. Kaip nepasimauti ieškant šeimos nariu tapsiančio augintinio – specialistų patarimai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vilnietė Lina augina cvergšnauceres – Palomą ir Lilu. Jas pirko iš veislyno, nes įsitikinusi, kad taip patikimiau.
„Man buvo svarbu, kad šunys augtų jau šeimose. Kad jų psichika būtų stabili, kad jie būtų paklusnūs ir juos būtų lengva dresuoti“, – kalbėjo vilnietė Lina Juozaitienė.
Lina apsižiūrėjo ne tik kaip gyvena veislyne nusižiūrėti šuniukai, bet ir klausinėjo, kaip apie veislynus atsiliepia jų klientai: „Tada tu išgirsti – mes po metų pradėjom lankytis pas veterinarą ir tada tu galvoji, jau kažkas yra negerai.“
Pasirinktu veislynu ir augintinėmis Lina liko patenkinta. Pirkti augintinį iš veislyno ar pigiau parduodančių daugintojų, žmonės sprendžia skirtingai.
„Įsigijom iš veislyno Amerikiečių akitą. Jeigu įsigyt augintinį, tai reikia, kad jis būtų sveikas, kad žinotum, iš kur jis, kokia jo yra kilmė, kas yra tėveliai“, – istorija dalijosi vyriškis.
„Taip, tai yra iš veislyno, tačiau tai yra daug brangesnis dalykas. Manau, ten yra specialiai gimdomi šuniukai vedami ar katės, ar kažkokie kiti gyvūnai, o prieglaudoje gyvūnėliai neturėjo gero gyvenimo, todėl aš manau, geriau suteikti tokiam gyvenimą gyvūnėliui“, – sakė mergina.
„Šuo yra šuo ir iš žmonių galima nusipirkti tokį pat mielą, smagų augintinį“, – teigė vyras.
Veislė negarantuoja augintinio sveikatos
Tačiau kai kurie žmonės, nusipirkę augintinį iš daugintojų, turėjo nemenkų rūpesčių.
„Buvo psichologiškai labai paveiktas ir po to kojos silpnos buvo“, – apie savo patirtį perkant šunį iš daugintojų kalbėjo moteris.
„Imant šuniukus iš daugyklų, labai stipriai artėjam prie tos rizikos, kai pasiimsim šuniuką, kuris bus labiau problema negu džiaugsmas ir malonumas“, – sakė „Happy dogo“ trenerė Laura Abraškevičiūtė.
Netinkamomis sąlygomis augę, neprižiūrėti keturkojai naujus šeimininkus neretai pasiekia sužalotos psichikos ir silpnos sveikatos.
„Šuo saugo ne tik maistą, jis saugo savo erdvę, saugo sofą, saugo žmogų. Tai kaip jaustis savo šeimoje, jeigu aš negalėčiau prieiti prie savo vyro“, – mintimis dalijosi L. Abraškevičiūtė.
Ženklai, kurie gali įspėti apie neteisėtus veisėjus
Nelegalių daugintojų skelbimų internete ne vienas. Moteris siūlo pirkti rusų toiterjerus.
„15 metų šitą veislę veisiam. Mūsų dėl to yra retesnės spalvos, ir aš savo patiną turiu, ir patelės mano retesnės spalvos, – Be dokumentų būtų?, – Be“, – telefonu kalbėjo viena šunis pardavinėjantis moteris.
Be dokumentų šunis pardavinėjanti moteris ima pasakoti, kokie negeri veisėjai.
„Lietuvoj nedaug yra veislynų arba apsimeta, kad yra su dokumentais, bet vis tiek veisia be dokumentų. Jei tikrai norit su dokumentais, kur dideli pinigai, dar didesnės aferos. Tada žmonės investuoja į patinus, į pateles, kurias veda į parodas, ir po to turi ateiti grąža, tai ta grąža turi ateiti per vaikus, ir dažniausiai jei neatsiveda tiek, iš „nedokumentinių“ prideda prie „dokumentinių“, parduoda kaip dokumentinius“, – sakė moteris skambučio metu.
Beje, pati pardavėja tik apsimeta legalia veisėja – jos nurodytas veisėjo numeris negalioja. Specialistai įvardija, kaip atpažinti nelegalius daugintojus.
„Jeigu veisėjas sako, kad norėtų susitikti kažkur kitur, prie degalinės nusipirkti šuniuką, parduoti, tai jau galime raudoną lemputę degti, kad galbūt ne visai švari veikla yra“, – pabrėžė Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Gintarė Mockevičienė.
Maisto ir veterinarijos tarnyba skelbė akciją „Atmerk akis – patikrink veisėją“, tai yra prieš pirkdami augintinį, patikrinti, ar pardavėjas užsiregistravęs kaip veisėjas, ir nepirkti iš nelegalaus daugintojo.
„Jeigu piliečiai nori pigių šuniukų, kačiukų, tai aišku, kad atsiranda ir pasiūla taip veisiamų arba gyvenamų gyvūnų“, – sakė G. Mockevičienė.
Anot specialistų, pirkdami iš daugintojų iš pradžių gal sutaupysite, bet vėliau augintiniui gydyti galite išleisti gerokai daugiau.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
