Joje pažymima, kad 2020 metais gali būti nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Anot Valstybės kontrolės, dėl prastesnio pagrindinių mokesčių surinkimo šiemet nepavyks pasiekti Finansų ministerijos planuojamo viešųjų finansų pertekliaus, tačiau jie bus subalansuoti – pajamos iš esmės atitiks išlaidas.
Kitų metų valdžios sektoriaus deficitas – 0,2 proc. BVP
Valstybės kontrolės skaičiavimais, 2020 metais valdžios sektoriaus deficitas sieks 107,4 mln. eurų ir sudarys 0,2 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP), nors Finansų ministerija tikisi 105,7 mln. eurų pertekliaus (taip pat 0,2 proc. BVP). Skirtumas atsiranda dėl Valstybės kontrolės prognozuojamų mažesnių sektoriaus pajamų.
Anot Valstybės kontrolės, projektuodama kitų metų sektoriaus pajamas, ji rėmėsi 2019 ir ankstesnių metų pajamų surinkimo tendencijomis ir tik iš dalies atsižvelgė į numatomą geresnį mokesčių administravimą, kuris, anot Vyriausybės, biudžeto pajamas turėtų padidinti 187 mln. eurų.
Valstybės kontrolė pabrėžia, kad dėl lėtėjančio ekonomikos augimo gali mažėti galutinio vartojimo išlaidos, todėl yra rizika kitąmet nesurinkti planuojamų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų. Dėl didesnių nei numatoma šiemet išlaidų socialiniam draudimui, prekėms ir paslaugoms bei subsidijoms kyla rizika, kad deficitinis bus savivaldybių biudžetas.
„Prie neigiamų rizikos veiksnių prisideda ir tai, kad į Vyriausybės parengtą ir Seimui pateiktą 2020 metų biudžeto projektą įtraukti mokestiniai pakeitimai, kurie dar nėra aišku ar bus patvirtinti Seime“, – rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje.
Valstybės kontrolės skaičiavimais, valdžios sektoriaus pajamos kitąmet bus 18,178 mlrd. eurų, o išlaidos – 18,286 mlrd. eurų, arba atitinkamai 473,3 mln. (2,5 proc.) ir 260,2 mln. eurų (1,4 proc.) mažiau nei tikisi Finansų ministerija. Valstybės kontrolės vertinimu, valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos kitąmet sudarys atitinkamai 35,6 proc. ir 35,8 proc. BVP, ministerijos skaičiavimais – 36,7 proc. ir 36,5 procento.
Rizika dėl fiskalinės drausmės taisyklių
Pasak Valstybės kontrolės, yra rizika, kad 2020 metas bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės, reikalaujančios, kad 2020 metais struktūrinis jo deficitas, palyginti su numatomu šiais metais, mažėtų bent 0,1 procentinio punkto.
Valstybės kontrolės vertinimu, 2020 metų struktūrinis deficitas sudarys 1,3 proc. BVP ir bus 0,4 punkto didesnis, nei numatoma šiemet, tuo metu Finansų ministerija kitąmet prognozuoja 0,7 proc. struktūrinį deficitą.
Vertinimų skirtumą lemia Finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės numatomo 2019 metų ir projektuojamo 2020 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklių dydžiai ir produkcijos atotrūkio nuo potencialo skirtingi įverčiai.
Kitų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių sudarant 2020 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektus buvo laikomasi, nurodė Valstybės kontrolė.
Šiemet planuoto valdžios sektoriaus perviršio nebus
Valstybės kontrolės vertinimu, šiemet valdžios sektorius iš esmės bus subalansuotas – pajamas išlaidas viršys tik 5,4 mln. eurų (0 proc. BVP). Finansų ministerija tikisi geresnio rezultato – 27,2 mln. eurų perviršio, kuris sudarytų 0,1 proc. BVP.
„Vertinimą iš esmės lemia prastesnis, nei tikėtasi, pajamų surinkimas iš pagrindinių mokesčių, mažesnis administravimo priemonių gerinimo poveikis, ir didesnės išlaidos ES įmokai“, – teigiama ataskaitoje.
Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad valdžios sektoriaus pajamos šiemet bus 399,1 mln. eurų (2,3 proc.), o išlaidos – 377,3 mlnl. eurų (2,2 proc.) mažesnės nei planavo ministerija.
Vertindama 2019-ųjų valstybės biudžeto vykdymą, Valstybės kontrolė pažymi, kad šiemet tikriausiai nepavyks įvykdyti PVM ir akcizų pajamų surinkimo planų – jos gali būti atitinkamai 121,3 mln. ir 22,5 mln. eurų mažesnės. Tuo metu gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčio pajamų planas gali būti viršytas.
Valstybės biudžeto išlaidos šiemet taip pat turėtų būti mažesnės nei suplanuota, todėl jo deficitas sudarys 344,2 mln. eurų, arba 145,1 mln. eurų (29,7 proc.) nei buvo numatyta tvirtinant biudžetą.
Skaičiuojama, kad „Sodros“ biudžeto perviršis šiemet bus 345,8 mln. eurų, arba 51,2 mln. eurų (12,9 proc.) mažesnis nei patvirtinta įstatymu.
Būtina apsispręsti dėl rezervų dydžio
Valstybės kontrolė taip pat tvirtina, kad būtų tikslinga apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir kiek ciklinių pajamų skirti valdžios sektoriaus skolai mažinti.
„Tarptautinės institucijos neturi vienos nuomonės dėl rezervų dydžio. EBPO mini, kad Lietuvai kaip mažai, atvirai valstybei, reikalingi 5–10 proc. BVP rezervai. Tuo tarpu viena iš TVF pateiktų analizių rodo, kad dažniausiai pasitaiko makroekonominiai šokai, kurie valdžios sektoriui vidutiniškai kainuoja apie 9 proc. BVP“, – teigiama apžvalgoje.
Pasak Valstybės kontrolės, planuojama, kad fiskaliniai rezervai kitąmet turėtų padidėti iki 3,4 proc. BVP, tačiau didžiąją jų dalį (2,2 proc. BVP) planuojama sukaupti socialinės apsaugos fonduose.
„Tuo tarpu nestebimas reikšmingas Rezervinio (stabilizavimo) fondo, kurio vienas iš tikslų yra, esant išskirtinėms aplinkybėms, finansuoti valstybės biudžeto išlaidas, didėjimas“, – tvirtinama ataskaitoje.
Valstybės kontrolės duomenimis, Rezerviniame fonde sukauptų rezervų dalis, kuri šiemet turėtų sudaryti 30,7 proc. visų fiskalinių rezervų, kitąmet sumažėtų iki 24,3 proc., o šiame fonde sukauptos lėšos sudarytų atitinkamai 0,7 proc. ir 0,8 proc. BVP.
