Kaip BNS trečiadienį sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Rimantė Kraulišė, bylai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo grįžus į teismą iš apeliacinio teismo, paprašyta jos nagrinėjimą atidėti, nes šalys siekia taikos sutarties.
„Buvo gautas prašymas atidėti posėdį, nes galvojama tartis taikiai“, – sakė teismo atstovė.
Statybos inspekcija BNS patvirtino, kad yra gavusi tokį prašymą ir jį vertina.
„Statytojas pageidauja bylą baigti taikiai, inspekcijoje yra gautas prašymas dėl taikos sutarties sudarymo“, – nurodoma Statybos inspekcijos atsakyme.
Dėl galimybių sudaryti taikos sutartį kreiptasi pagalbos į Aplinkos ministeriją ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą.
„Prašymas dėl taikos sutarties sudarymo dar nėra išnagrinėtas, todėl inspekcija pateikė teismui prašymą dėl spalio 25 dieną paskirto teismo posėdžio atidėjimo“, – teigia inspekcija.
Kokiomis sąlygomis siekiama sudaryti taikos sutartį, Statybos inspekcijos atstovė Ieva Liutkutė BNS sakė šiuo metu nurodyti negalinti.
2017 metų spalį Vilniaus miesto apylinkės teismas žinomą atlikėją įpareigojo per pusmetį savo lėšomis nugriauti saugomoje teritorijoje esantį gyvenamąjį namą, nes jis pastatytas pažeidžiant įstatymus.
Šis teismo sprendimas buvo apskųstas, o bylą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas ją grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Tuo tarpu administraciniai teismai nagrinėjo bylą, ar pratęsti namo nugriovimui paskirtą terminą iki kol įsiteisės sprendimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį pavedė pirmosios instancijos teismui dėl to spręsti iš naujo.
LVAT nusprendė, jog nors prašymas sieti sprendimo įvykdymo terminą su sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimu yra pagrįstas, formaliai jis negali būti tenkintas.
„Įvykis, iki kurio prašoma pratęsti terminą, jau įvyko“, – konstatuoja LVAT.
Teismas nusprendė, kad iš naujo turi būti nagrinėjama ir ši byla.
„Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prašymo priėmimo stadijoje ar nagrinėjimo metu nepasiūlęs pašalinti jo dalyko trūkumus, tinkamai nevykdė proceso įstatyme nustatytos pareigos, dėl ko byla buvo neteisingai išspręsta“, – teigia teismas.
„Kadangi šis pažeidimas gali būti ištaisytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, skundžiamas sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo“, – taip pat rašoma nutartyje.
Šis nutartis yra neskundžiama.
Neteisėtų statybų byla nagrinėta pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį. Namas statytas Pavilnių regioniniame parke, Šilo g. 92, Vilniuje. Leidimas statyboms išduotas 2015 metais. Teismas nenustatė, kad tokį statinį būtų buvę galima statyti ir anksčiau, ir dabar.
Atsakovais šioje byloje patraukta Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.
Aplinkos ministerijos komisija yra nustačiusi, kad namo tūris padidintas beveik 16 kartų.
Be to, Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta, kad draudžiama statyti statinius arčiau nei 50 metrų nuo šlaito viršutinės ir apatinės briaunos. E. Dragūno namo atstumas iki šlaito – 11,44 metro.
