„Antėja laboratorija“ kreipimesi į ministrą Arūną Dulkį nurodė, kad patikimiausia galimybių pasą būtų išduoti tik atlikus kiekybinį antikūnų testą, nustatantį vėliausiai pasigaminančius IgG klasės antikūnus.
„Kiekybiniai antikūnų tyrimai atliekami norint įvertinti jų kiekį po persirgtos COVID-19 ligos ar po vakcinacijos. Tiek ligos metu, tiek po vakcinacijos kaip atsakas atsiranda skirtingų klasių antikūnai. Todėl tiek kiekybiniai tik IgG nustatantys, tiek kiekybiniai IgG, IgM bei IgA nustatantys testai yra tinkami imuninio atsako tyrimams galimybių pasui gauti“, – BNS teigė Sveikatos apsaugos ministerija.
Baiminasi dėl infekcijos platinimo
Pasak „Antėja laboratorijos“ laboratorinės medicinos veiklos konsultantės ir laboratorijos gydytojos Eglės Marciuškienės, susirgus COVID-19, žmogaus organizme pirmiausia ima gamintis IgM klasės antikūnai, tik vėliau atsiranda IgG klasės antikūnai, kurie organizme išlieka ilgesnį laiką.
Tad tais atvejais, kai atliekami bendrieji antikūnų tyrimai (IgG, IgM bei IgA), o atsakymas gaunamas teigiamas dėl IgM antikūnų, žmogus dar gali sirgti to nežinodamas, sakė ji.
„Gavus teigiamą bendrojo antikūnų tyrimo rezultatą, negalime atmesti, jog tas žmogus galbūt yra pradinėje, besimptomėje ligos stadijoje“, – BNS tvirtino E. Marciuškienė.
„Mes bijome, kad tie su bendraisiais teigiamais antikūnų testais eina į visuomenę, blogai nešioja kaukes, kiek anksčiau išvis nenešiojo, ir jie gali platinti virusą“, – pridūrė ji.
Pasak gydytojos, tokiam žmogui išdavus galimybių pasą, kyla rizika, jog jis gali užkrėsti kitą žmogų.
„Mes nesakome, kad tas tyrimas yra blogas, jis geras pačioje pradžioje, kai įtariama tam tikra infekcija“, – kalbėjo E. Marciuškienė.
Problemos nemato
Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad dauguma laboratorijų ir taip atlieka tyrimus būtent dėl IgG klasės antikūnų, o ne dėl visos jų grupės.
„Aš tiesiog nematau problemos, nes didžioji dauguma laboratorijų nustato IgG klasės antikūnus. (...) Nesuprantu aš šito siūlymo“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Ji taip pat teigė, kad šios koronavirusinės infekcijos metu „IgM antikūnai atsiranda žymiai vėliau, jie neatsiranda infekcijos metu“, todėl tikimybė, kad žmogus užkrės kitą yra labai maža.
„Šis virusas labai keistai elgiasi, tie IgM antikūnai, kurie turėtų būti patys ankstyviausi antikūnai, kurie kitų ligų atveju atsiranda trečią ar penktą dieną ir žmogus potencialiai gali būti užkrečiamas, bet kiek ir mes patys darėm, ir kiek yra publikuota tyrimų, tai šitos infekcijos atveju IgM atsiranda gana vėlai, maždaug po dviejų savaičių, kartu su IgG realiai“, – sakė VU profesorė.
„Labai maža tikimybė, kad žmogus bus užkrečiamas“, – pridūrė ji.
Galimybių pasą šiuo metu Lietuvoje galima gauti ne tik persirgus, kai liga buvo patvirtinta PGR tyrimu ar po persirgimo atlikus antikūnų testą, bet ir pasiskiepijus arba reguliariai testuojantis.
