„Pakliuvau į keblią situaciją. Rytoj turėjau operuotis. Prieš operaciją turėjau privalomai testuotis. Grįžau iš darbo, šiąnakt patikrinau e.sveikatą ir testas parodė teigiamą. Šiandien pasidariau testą privačioje klinikoje, testas parodė neigiamą. Valstybinėje įstaigoj teigiamas, privačioje neigiamas. Žodžiu, visa supuvusi sveikatos sistema registruoja pirmą testą ir nei operacijos negaliu pasidaryt, nei darbuotis, nes liepia izoliuotis 10 dienų. Žodžiu visiškas briedas. Norius pasakyt, kad testai gryna nesąmonė“, – rugsėjo 21-ąją redakcijai pasakojo jokių ligos simptomų nejaučiantis skaitytojas.
Vyro pateiktuose laboratorinių tyrimų rezultatų protokoluose matyti, kad pirmasis PGR SARS-CoV-2 testas buvo atliktas Kauno klinikose rugsėjo 20-ąją, antrasis, pakartotinis tyrimas atliktas rugsėjo 21-ąją privačioje klinikoje „Antėja“, o tyrimų atsakymai iš tiesų skiriasi.
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos skyriaus patarėja Monika Girdvainytė privačios ir valstybinės laboratorijos atliekami testai medicininiu požiūriu identiški ir turi tokią pat teisinę galią.
„Tyrimams yra keliami aukšti kokybės reikalavimai (laboratorijos, prieš pradėdamos atlikti PGR tyrimus, yra validuojamos, vėliau atliekant tyrimus kiekviena nustatymo reakcija tikralaikės PGR prietaise turi būti atliekama bent su vienu teigiamos ir vienu neigiamos kontrolės mėginiu, kiekvieno tyrimo proceso metu turi būti atliekama išskyrimo proceso kontrolė, kuriame vietoje ėminio naudojama tik terpė be ėminio), todėl klaidingai atliktų tyrimų tikimybė yra labai maža. Be to, laboratorijos, nustačiusios nedidelį viruso kiekį gali pažymėti ne „teigiamą“, o „įtariamą“ rezultatą, tokiu atveju asmeniui rekomenduojama tyrimą pakartoti“, – komentavo ji.
Svarbu paminėti, kad tyrimo rezultatui didelę įtaką turi paimto ėminio kokybė, nekokybiškai paimtas ėminys taip pat gali lemti skirtingų rezultatų gavimą.
Izoliaciją nutraukti galima, bet tik po dviejų testų
Anot M. Girdvainytės, panaikinti jau įvestus testo rezultatus gali tik ta sveikatos priežiūros įstaiga, kuri juos ir įkėlė. Jei testo rezultatai nėra panaikinti, tai yra faktas, kuris pradedamas vertinti nustatant, ar žmogus persirgo COVID-19 liga, ar ja vis dar serga ir pan.
„Tais atvejais, kai asmeniui atliekamas PGR tyrimas ir gaunamas teigiamas rezultatas, išskirtiniais atvejais šeimos gydytojo sprendimu, atsižvelgiant į pacientų sveikatos būklę ir atlikus tyrimus PGR metodu du kartus iš eilės ne trumpesniu kaip 24 val. intervalu juose nerandama SARS-CoV-2 viruso, asmuo gali būti pripažįstamas nesergančiu ir jam gali būti nutraukiama izoliacija“, – teigė M. Girdvainytė.
Klaidingai teigiami rezultatai – reti
Kaip tv3.lt yra teigęs Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro vadovas doc. Dalius Vitkus, kalbant apie bet kokį tyrimą nieko nėra šimtu procentu. Todėl neatsitiktinai pasigirsta pastebėjimų tiek apie klaidingai teigiamus, tiek klaidingai neigiamus tyrimų atsakymus.
„Dažniausia priežastis, kodėl gali būti klaidingai neigiamas rezultatas, tai nesėkmingai paimtas ėminys. Taip nutinka, kai bandoma jį paimti, bet turimas lyg tuščias mėginys – nei jame žmogaus medžiagos yra, nei viruso. Kitas dalykas – inhibicija (procesų sustabdymas – aut. pat.), kai atsiranda kažkokia medžiaga, kuri inhibuoja pačią reakciją.
Vienas tokių pavyzdžių – medvilnė. Yra nemažai būtent iš jos pagamintų tamponėlių, kurie klinikose yra naudojami įvairiems ėminiams imti. Tačiau tiriant dėl COVID-19 kategoriškai negalima į nosies landą ar nosiaryklę naudoti tamponėlių, kurie yra pagaminti iš medvilnės. Šiuo atveju jie turi būti sintetiniai. Esama ir daugiau tokių niuansų, kurie užslopina reakciją ir nenustatai viruso, nors jo mėginyje ir būna“, – pasakojo jis.
Klaidingai neigiamo rezultato galima sulaukti ir ėminį saugant netinkamomis sąlygomis ar jį per ilgai kažkur laikant.
„Virusas yra jautrus tiek temperatūrai, tiek laikymo laikui. Mėginį reikia laikyti šaldytuve nuo paėmimo ne ilgiau kaip 72 val…Taigi yra daug priežasčių, kodėl galima gauti klaidingai neigiamą tyrimo atsakymą. Tuo metu gauti klaidingai teigiamą yra daug mažiau priežasčių. Tai gali būti kažkokios kryžminės taršos su kitu, greta buvusiu mėginiu, atvejis, jei iš aplinkos kažkaip pateko. Bet klaidingai teigiamo atsakymo tikimybė yra daug mažesnė nei klaidingai neigiamo“, – pabrėžė D. Vitkus.
