Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovas dr. Artūras Samuilis – vienas iš tų 4 gydytojų, pateikusių prašymą atleisti iš darbo.
„Visi šie gydytojai kartu užima ir vadovaujančias pareigas – yra skyrių ar poskyrių vedėjai. Dabar esame procese, deramės su klinikų administracija, tikiuosi, mums pavyks išspręsti šią problemą“, – portalui tv3.lt kalbėjo centro vadovas.
Krūviai tik auga
Vis tik A. Samuilis atkreipė dėmesį, kad situacija jo vadovaujamame skyriuje – ne išskirtinė. Gydytojas atvirauja, kad paprasčiausiai neatlaikoma didelio darbo krūvio, nedžiugina ir algos, bet viso ko priežastys yra sisteminės.
„Tai yra sisteminis dalykas ir nėra unikalus kalbant apie šią ligoninę. Panašios problemos yra kone kiekvienoje viešojoje įstaigoje. Manau, vienas to pamatinių dalykų – neadekvatūs įkainiai už paslaugas, labai išaugę krūviai, ypač per priėmimo srautus, kurių mūsų specialybėje reguliuoti negalima.
Žmonės persidirba ir darbas darosi labai nepatrauklus, nes išties yra sunkus. Ir paskolas reikia susimokėti, infliacija visiems smogė – bet čia nieko naujo, tai palietė visus“, – kalbėjo jau beveik 20 metų klinikose dirbantis gydytojas.
Medicina kainuoja brangiai
Pašnekovo pastebėjimu, radiologų specialybė tokia, kad dirbti galima daug kur – ir užsienyje, net neišvažiavus į kitą šalį. Tad perdirbę ir pervargę specialistai gali neatsigręždami trenkti durimis ir rinktis lengvesnį kelią.
Tačiau A. Samuilis vylėsi, kad kompromisą su administracija rasti pavyks. „Tai yra mūsų kova už mūsų darbuotojus. Norėjome, kad mus išgirstų. Dėl mūsų likimo, manau, labai greitai išspręsime situaciją, bet kitos, sisteminės problemos taip greitai nedings. Čia reikia ir su ligonių kasomis, ministerija kalbėti, ne vien apsiriboti bendravimu viduje.“
Gydytojas konstatavo, kad medicina yra brangus dalykas, tad be tinkamo finansavimo nieko nebus.
„Pavyzdžiui, toje pačioje Airijoje finansavimas yra septynis aštuonis kartus daugiau nei Lietuvoje, o gyventojų tik du kartus daugiau. Tad jei norime saugoti sveikatą, turime saugoti, bet ir daktaro darbas turi būti kažkaip kitaip įvertintas ir darbo krūviai adekvatesni, kad žmonės neperdirbtų“, – kalbėjo A. Samuilis.
Dulkys: grėsmės įstaigai ar pacientams nėra
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, paprašytas pakomentuoti situaciją Santaros klinikose, aiškino jokios grėsmės dėl to nematantis. Be kita ko, pridūrė, kad su ligoninės vadovu susitinka reguliariai ir visą informaciją gauna iš pirmų lūpų.
„Bijau pameluoti, bet ten gal dirba virš 60 šios srities specialistų, kalbama apie vieną iš skyrių, jo vadovą ir keletą darbuotojų. Šiaip darbuotojų sklaida sistemoje yra labai normali ir natūralu, kad žmonės persižiūri savo darbo sąlygas ir dėl jų derinasi su vadovais.
Tikrai į tai nesiruošiu lįsti, bet Santaros klinikų vadovas patikino, kad pilnai valdo situaciją. O organizacijoje, kurioje yra 7 tūkst. darbuotojų, žinote, tikrai to judėjimo būna ir, natūralu, kad gali būti. Bet kol kas nėra požymių, kurie reikštų įstaigai kaip organizacijai kažkokias grėsmes ar pacientams. Tai yra labai natūralus procesas“, – kalbėjo ministras ketvirtadienį Seime.
Santaros klinikos: viešajam sektoriui tenka milžiniška našta išlaikyti specialistus
Kaip vėliau portalui tv3.lt komentavo Santaros klinikos, situaciją Radiologijos ir branduolinės medicinos centre pavyko suvaldyti.
„Dėkojame centro vadovams bei komandai už sudėtingas, tačiau labai konstruktyvias diskusijas ir pasiektą susitarimą. Nuoširdžiai džiaugiamės, kad VUL Santaros klinikų pacientams bus užtikrintos tiek planinės, tiek skubios paslaugos. Ypatingai svarbu, kad susitarėme tęsti diskusijas ir dėl kitų reikalingų pokyčių ateityje, kad paslaugų teikimas būtų tvarus. Suprantame, kad dažnas mūsų klinikų darbuotojas sprendžia klausimą, kurią darbo vietą pasirinkti.
Reikia pripažinti, jog viešajam sektoriui tenka milžiniška našta siekiant išlaikyti specialistus, nes šalyje steigiama vis daugiau privačių sveikatos priežiūros įstaigų, kurių darbo specifika smarkiai skiriasi nuo Santaros klinikų darbo pobūdžio. Pastaroji turi pareigą užtikrinti visą parą teikiamas kompleksines paslaugas skubiems pacientams. Tokia pareiga ypatingai imli darbo jėgai bei brangiai kainuojanti. Tuo tarpu privatūs sveikatos priežiūros centrai skubios pagalbos neteikia, todėl turi didesnius resursus darbo užmokesčiui įvairių sričių specialistams, atliekantiems išskirtinai planinį darbą. Dėkojame kiekvienam Santaros klinikų darbuotojui, pasirinkusiam būti šios įstaigos komandos dalimi“, – rašoma atsiųstame ligoninės komentare.
Žada, kad kitąmet algos kils
Šių metų spalio 16 d. Sveikatos apsaugos ministerija ir devynios medikus atstovaujančios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė susitarimą dėl užpernai sudarytos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo. Pagal atnaujintą sutartį, 2024 m. viešųjų gydymo įstaigų medicinos darbuotojų atlygiui apskaičiuoti taikomas didesnis bazinis dydis – jis bus prilygintas praėjusių (2023 m.) metų Vyriausybės nustatytai minimaliajai mėnesinei algai.
Įgyvendinant atnaujintos sutarties nuostatas, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta rekomendacija gydymo įstaigoms dėl padidintų įkainių gautas papildomas lėšas skirti darbuotojų darbo užmokesčiui nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti, siekiant, kad vidutinis darbo užmokestis įstaigoje didėtų vidutiniškai ne mažiau kaip 10 proc.
Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis viešojoje gydymo įstaigoje dirbančiam gydytojui 2024 m. sudarys 4 411 eurų prieš mokesčius ir sieks 2,1 šalies vidutinio atlygio. Tai 401 euru daugiau nei buvo 2023 m. I pusmetį. Slaugytojams vidutinis darbo užmokestis 2024 m. turėtų sudaryti 2 261 eurą prieš mokesčius ir sieks 1,1 šalies vidutinio atlyginimo. Tai 206 eurais daugiau nei 2023 m. I pusmetį.
Vis tik patys gydytojai ir slaugytojai sako daug vilčių į tai, kad atlyginimas reikšmingai padidės, nededantys.
