Šie pakeitimai vadinami „vieno langelio“ reforma, bet iš tiesų tai nebus visiškai vienas langelis, nes jis neapims „Sodros“ skolininkų, asmenų, kurie neturi banko sąskaitų, arba savivaldybėms, paslaugų tiekėjams įsiskolinusių žmonių.
Iš esmės sistema veiks taip: gavęs baudą, pavyzdžiui, už kelių eismo taisyklių pažeidimą, asmuo turi per tam tikrą nurodytą laiką ją susimokėti pats. Jeigu toks žmogus dels mokėti arba užmirš, jis sulauks Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimo apie skolą, o nesureagavus – pinigai bus tiesiog nurašyti nuo sąskaitų kartu su delspinigiais.
Tačiau esminis pakeitimas, kad baudą užmiršęs susimokėti asmuo, jeigu jo sąskaitoje bus nurašytinų lėšų, nebus perduodamas antstoliams, vadinasi, užmaršumas tokiam asmeniui kainuos šiek tiek pigiau.
Skolininkus antstoliams Valstybinė mokesčių inspekcija perduos tik trimis atvejais:
- Jeigu nepavyks nurašyti baudos ir delspinigių nuo sąskaitos per 6 mėnesius.
- Jeigu asmuo neturi sąskaitų bankuose, bet turi turto ir pajamų.
- Jeigu antstolis jau vykdo išieškojimą iš tokio asmens turimo turto ir pajamų.
„Man atrodo, kad antstolių išieškojimo paslaugų kaina neturėtų tapti dar viena nuobauda. Nuobauda yra skirta už administracinį nusižengimą, už nesumokėtą dalį yra skaičiuojami delspinigiai, tuo tarpu šiuo metu antstolių paslaugų apmokėjimas yra tapęs kaip dar viena tam tikra bauda“, – Seimo posėdyje teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Teisės aktas įsigalios nuo 2026 m. birželio 30 dienos, jei jam pritars prezidentas.
Valstybinė mokesčių inspekcija komunikuoja, kad gyventojams šis sumanymas gali būti naudingas, nes nurašant baudos sumą nuo asmens sąskaitos, jei žmogus užmiršo sumokėti, vykdymo išlaidų iš esmės nebus, o pas antstolius yra realių pavyzdžių, kai bauda asmeniui siekė 60 eurų, o vykdymo išlaidos sudarė 163 eurus.
Šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija gali nuo žmogaus ar įmonės sąskaitos nurašyti vėluojamus sumokėti mokesčius, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestį, žemės mokestį, pridėtinės vertės mokestį, bet jeigu asmeniui paskiriama administracinė bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir baudą sumokėti vėluojama, tai žmogus perduodamas antstoliams. O ten jau sumokama ne tik bauda, bet ir papildomos vykdymo išlaidos bei atlygis antstoliams.
Panašiai būna, jeigu Valstybinė darbo inspekcija paskiria baudą asmeniui arba įmonei, bet ji per nurodytą laiką nesumokama. Tokiais atvejais inspekcija turi kreiptis į antstolius, kad šie baudą išieškotų kartu su vykdymo išlaidomis ir atlygiu už savo darbą.
Priėmus teisės aktą Seime, Valstybinė mokesčių inspekcija nuo sąskaitų ir toliau nurašytų nesumokėtus mokesčius, tačiau prisidėtų ir administracinės baudos, ekonominės piniginės sankcijos, procesinės baudos, teismo priteistos sumokėti sumos valstybei, baudos už nusikalstamas veikas pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Šiam sumanymui labai priešinosi Lietuvos antstoliai, mat jie savo veikloje taiko vadinamąjį kryžminį finansavimo modelį. Jis reiškia, kad antstolių veiklą iš esmės finansuoja vadinamosios lengvosios bylos, kurios iš dalies padengia sudėtingų bylų vykdymą, kur skolininkai yra nemokūs, kur procesai trunka ilgai ir nuobodžiai.
Perspėjama, kad antstoliams palikus tik sudėtingas bylas, padidės tokių bylų kreditorių išlaidos: tarkime, daugiau mokės mamos, kurios nori atgauti buvusio sutuoktinio nesumokėtus alimentus, arba darbuotojai, kuriems neišmokamas priteistas darbo užmokestis.
