Sezoniniai svyravimai daro didelę įtaką temperatūrai. Ši karščio banga pranoksta pastarojo meto karščio bangas Pietų Europoje, JAV ir Kinijoje.
Vikunoje, viename iš Čilės Andų miestelių, kuriame neseniai buvo pasiekta 38 laipsnių temperatūra, įprastą rugpjūčio dieną gali būti apie 18 laipsnių, įsivaizduokite, kad ten, kur dabar esate, yra net 20 laipsnių šilčiau nei įprastai. Nenuostabu, kad kai kurie klimato mokslininkai jau pareiškė, jog tai gali būti viena ekstremaliausių karščio bangų per visą istoriją.
Kas lemia tokius didelius karščius?
Pastarąsias šešias dienas, į rytus nuo Andų, išsilaikė nuolatinė aukšto slėgio sritis, kitaip anticiklonas. Jis taip pat vadinama blokuojančia aukštuma ir yra pagrindinė intensyvaus karščio priežastis.
Blokuojantys anticiklonai karščio bangas gali sukelti šiais būdais: jie traukia šiltesnį orą iš arčiau esančio ekvatoriaus, sistema taip pat suspaudžia ir sulaiko orą, todėl jis įkaista ir dėl aukšto slėgio kyla mažai oro, nesusidaro daug debesų, taip saulė visą dieną kaitina žemę ir joje kaupia šilumą.
Mokslininkai: El Nino padidino šių karščių tikimybę
El Nino yra vadinamas neįprastas, necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas. Susilpnėja ir visai sustoja šaltoji Humbolto srovė. Tai atsitinka dėl vyraujančios vėjų krypties pasikeitimo, dėl kurio paprastai į vakarus stumiamas paviršinis jūros vanduo pradeda plūsti į rytus.
Mokslininkai teigia, kad Čilės ir Argentinos karščio bangos tikimybę galėjo padidinti Ramiojo vandenyno regione besivystanti El Nino.
El Nino reiškiniams, kurie paprastai kartojasi maždaug kas ketverius metus, būdinga aukšta jūros paviršiaus temperatūra centrinėje ir rytinėje atogrąžų Ramiojo vandenyno dalyje. Šiuo metu temperatūra centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje yra maždaug 1 laipsniu aukštesnė už vidutinę šiam metų laikui būdingą temperatūrą.
El Nino sukelti atmosferos cirkuliacijos pokyčiai paprastai reiškia aukštesnį slėgį ir aukštesnę žiemos temperatūrą Pietų Amerikoje. Dėl aukštesnės vandenyno temperatūros oras virš centrinės Ramiojo vandenyno dalies, tampa labiau plūduriuojantys, todėl kyla, dėl to keičiasi atmosferos cirkuliacijos modeliai.
Klimato kaita pablogino situaciją
Klimatologai teigia, kad dėl blokavimo sistemos, kuri lemia ekstremalų karštį, temperatūra tikriausiai būtų buvusi aukšta net ir nesant antropogeninės klimato kaitos. Tačiau dėl spartaus klimato kaitos sukelto atšilimo karščio banga tapo išties neregėta.
Klimatologai sako, kad mūsų planetai ir toliau šylant, bus sumušti temperatūros rekordai. Taip yra todėl, kad galimų temperatūrų pasiskirstymas pasislenka vis aukščiau ir aukščiau.
Čilė neseniai jau patyrė klimato kaitos padarinius, mat vasaros pabaigoje buvo užklupta didelių karščių, dėl kurių, kilusiuose gaisruose žuvo keli žmonės. Šalis neseniai atmetė Konstitucijos perrašymą, kuris būtų įpareigojęs Čilės vyriausybę imtis veiksmų prieš gamtos ir klimato krizes.
Ilgalaikis žiemos karščio bangos poveikis
Panašu, kad šiuo metu karščiausia temperatūra Andų kalnuose iš esmės atslūgo. Tačiau Šiaurės Argentinoje, Bolivijoje ir Paragvajuje – temperatūra vis dar gerokai aukštesnė už vidutinę ir tokia išliks artimiausias penkias dienas.
Žiemos karščio bangų poveikis yra mažiau žinomas nei vasaros karščio bangų. Labiausiai tikėtina, kad Čilėję tai paveiks kalnuose esančią sniego dangą, iš kurios tiekiamas vanduo geriamajam vandeniui, žemės ūkiui ir elektros energijai gaminti. Bet koks sniego dangos tirpimas taip pat turės įtakos įvairiai Andų kalnų florai ir faunai.
Apskritai ši karščio banga pribloškiamai parodo, kaip žmonės keičia Žemės klimatą. Tokių precedento neturinčių ekstremalių reiškinių bus ir toliau, kol nenustosime deginti iškastinio kuro ir į atmosferą išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Suskiskit toki “mokslą” sau i šikna.
