Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs ir tapatybės atskleisti nenorėjęs vyras norėjo pasidalinti vaiko paėmimo iš šeimos istorija. Pasak skaitytojo, 2018 m. jos sūnus buvo paimtas iš šeimos motyvuojant tuo, kad jam nėra teikiama sveikatos priežiūra, nors tėvai turėjo dokumentus, įrodančius vizitus pas gydytoją.
„Įvardyta paėmimo priežastis – tėvai nesveikatina vaiko. Jeigu nesveikatina – gal tada neveda pas gydytojus, ar atlieka kokius nors kitokius veiksmus. O mes turėjome gydytojų pažymas, kurios rodė, jog vaiku rūpinamės, vaikas pas gydytojus lankėsi ir dėl menkiausių susirgimų, buvo atliktos kelios operacijos ir panašiai“, – pasakojo skaitytojas.
Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius buvo sudaręs tris grėsmės lygio anketas – dviejose iš jų buvo nurodytas pirmas grėsmės lygis vaikui (nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei), trečioje – antras grėsmės lygis (nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei). Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, vaikas paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą (tėvų, globėjo, rūpintojo), specialistai kreipiasi į teismą dėl vaiko paėmimo leidimo išdavimo.
Skaitytojas atkreipė dėmesį, jog nepaisant skirtingų anketose įvardijamų grėsmės lygių, jų turinys yra bene identiškas, be to, šios trys anketos buvo užpildytos dviejų mėnesių tarpe. Tarp antros ir trečios anketos (kurioje įvardijamas antras grėsmės lygis) užpildymo datų – vos kelių dienų laiko tarpas.
Naujienų portalas tv3.lt klausė Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Irenos Gaigalienės, kokiais argumentais remiasi buvo nustatyti skirtingi grėsmės lygiai, tačiau nors vaiko teisių apsaugos skyrius ir parengė atsakymą, į šį klausimą atsakyta nebuvo.
Kaltina mokyklą parodymų klastojimu
Paimant vaiką iš šeimos, Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius rėmėsi minėtu sveikatinimo argumentu, bei mokyklos parodymais. Skaitytojo sūnus tuo metu mokėsi vienoje Utenos progimnazijoje, o į Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi vienos Utenos progimnazijos direktorė, šias pareigas einanti ir šiandien.
Skaitytojas pasidalino šių laiškų turiniu – dėl jautrios informacijos, portalas tv3.lt jų turinio neatskleis. Tačiau, anketose pagrindinis dėmesys skiriamas ne sveikatos paslaugų suteikimo faktui, o vaiko elgesio vertinimui – mokyklos direktorė teigė, jog vaikas kėlė klasėje triukšmą, trukdė klasiokams mokytis, teigė, jog skaitytojo sūnus žalojo kitus mokinius.
Kaip teigė skaitytojas, jis anksčiau nebuvo informuotas apie tokius incidentus mokykloje – nebuvo pranešta nei nukentėjusių vaikų tėvams, nei policijai. Pasak skaitytojo, šie įrašai apie jo sūnaus žalojamus vaikus atsirado tik Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui kreipiantis į teismą, dėl vaiko paėmimo.
„Mokykla rašė, kad mūsų vaikas žaloja kitus vaikus. Netgi nurodyti konkretūs atvejai – tam tikra data ir panašiai. Mes kaip tėvai suprantame, kad tai yra grėsminga situacija – vienu atveju buvo teigiama, jog vaikas praskėlė kitam mokiniui galvą.
Pagalvokime logiškai – jeigu vaikas žalotų kitus vaikus, ar jų tėvai niekur nesikreiptų? Vienu konkrečiu atveju buvo rašoma, jog mūsų sūnus praskėlė galvą kitam mokiniui. Bet mes iki šiol nebuvome apie tai informuoti. Nebuvo informuota ir policija, vaiko teisės. Visa ta informacija buvo iškraipyta iki tokio lygio, kad realiai visiškai nebeatitiko tikrovės“, – pasakojo skaitytojas.
„Bandėme ieškoti, kur mes rasime šių įvykių aprašymą. Kas tai per vaikas, kur tai įvyko, ar per pamoką, pertrauką ir t.t, ar tėvai kreipėsi į mokyklą, ar buvo kreiptasi į mokyklą ar vaikų teises, ar kreiptasi į medikus. Deja neradome jokios panašios informacijos, kad būtų patvirtinta. Yra tik įrašas, kurį vaiko teisės pateikė teismui, kuomet paėmė mūsų vaiką“, – pridūrė skaitytojas.
Pasak skaitytojo, konfliktų su progimnazija būta ir anksčiau. Kaip pabrėžė skaitytojas, jo sūnus yra specialiųjų poreikių, o mokykla nesugebėjo sukurti jam tinkamų sąlygų mokytis.
„Mes su mokykla ir anksčiau turėjome problemų. Vaikas yra spec. poreikių ir mokykla švelniai tariant, nesugebėjo su juo susitvarkyti. Kaip sakydavo psichologai, su kuriais bendravome – jūsų vaikas yra tiesiog nepatogus. Mes vaikų teisėms aiškinome, kad namuose problemų neturim“, – sakė skaitytojas.
Dar vienas grėsmės anketose išsakomas pastebėjimas – kad tėvai atsisakė bendradarbiauti su institucijomis. Pasak skaitytojo, tokie pareiškimai atsirado po to, kai šeima atsisakė Utenos rajono socialinių paslaugų centro teikiamų paslaugų. Tarp šių paslaugų buvo socialinio darbuotojo paskyrimas ir tėvystės kursai.
„Grėsmės lygio anketoje buvo rašoma, jog tėvai nebendradarbiauja, nelanko vadinamųjų tėvystės kursų. Mes kategoriškai jų atsisakėme, kadangi mūsų nuomone, tai yra visiškai nereikalingi, nieko reikalingo, ko tėvai nežinotų, nesuteikiantys kursai. Ir tada vaiko teisės nusprendė, kad mes su jais nebendradarbiaujame“, – aiškino skaitytojas.
„Mūsų nuomone, tai yra dokumentų klastojimas, rašoma informacija neatitinkanti informacijos. Po šito visiškai atsisakėme bendradarbiauti – nebelankėm posėdžių, jokiuose susirinkimuose nebedalyvavome, nors iki vaiko paėmimo visur dalyvavome“, – pridūrė skaitytojas.
Vaikas iš šeimos paimtas per kelias dienas
Kaip nurodė skaitytojas, vaikas iš šeimos buvo paimtas buvo šeimai nepalankaus pirmos instancijos teismo sprendimo – teismo sprendimas buvo motyvuojamas anksčiau minėtomis grėsmės lygio ataskaitomis, vaiko teisių tarnybos surinkta informacija, mokyklos parodymais.
„Teismas įvyko skubos tvarka, vaikas per tris dienas buvo paimamas, remiantis tuo, kas buvo parašyta grėsmės lygio anketose ir vaiko teisių tarnybos surinkta informacija. Vaiko teisės taip pat rėmėsi mokyklos pateikta informacija, kuri teigė, kad mūsų vaikas yra agresyvus, nevaldomas, žaloja kitus vaikus. Tuo metu mes neturėjome teisinių įgūdžių ir nežinojome, kad galime kreiptis į institucijas, kad ir tą pačią mokyklą, pasikelti dokumentus ir pažiūrėti, kas ir kaip. Tad taip ir liko viskas“, – pasakojo skaitytojas.
Po šio nepalankaus teismo sprendimo, teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Šį procesą šeima taip pat pralaimėjo – apeliacinis teismas nurodė, jog vaikui nebuvo teikiamos sveikatinimo paslaugos, vaiku nesirūpina.
Tada skaitytojas kreipėsi į Lietuvos aukščiausiąjį teismą (LAT). Aukščiausiasis teismas išnagrinėjęs byla nustatė trūkumus ir liepė bylą nagrinėti iš naujo. Tarp pastebėtų trūkumų buvo įvardyta, jog nebuvo išklausyta vaiko nuomonė.
Po LAT sprendimo, vaikas buvo gražintas šeimai, nuo paėmimo datos praėjus beveik metams laiko. Kaip atskleidė skaitytojas, dar prieš vaiko paėmimą buvo pradėtas ir kitas tyrimas – skaitytojas buvo kaltinamas smurtu prieš vaiką. Tiesa, šis tyrimas buvo nutrauktas.
„Reikėtų paminėti, kad visą tą laikotarpį, t.y prieš vaiko paėmimą ir vaiko paėmimo metu, prieš mus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaiką. Konkrečiau kalbant, buvo teigiama, kad aš kaip tėvas, smurtavau prieš savo vaiką. Tyrimas truko daugiau nei metus laiko ir vėlgi buvo nutrauktas kaip nepagrįstas, neįrodytas“, – teigė skaitytojas.
Pasak skaitytojo, šis tyrimas buvo pradėtas po mokyklos direktorės kreipimosi į policiją – ji teigė, jog vaikas pasakojo apie patiriamą smurtą šeimoje. Vis dėlto, duodant parodymus, direktorė teigė, jog apie smurtą nežinojo.
„Mokyklos direktorė aišku sureagavo į vaiko pasakojimus, kreipėsi į policiją, prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Pasikėlę dokumentus matėme, kokius parodymus davė mokyklos direktorė, kai buvo atvykę policijos pareigūnai ją apklausti. Ji teigė, kad pykčio metu vaikas sakydavo, kad tėvas prieš jį smurtauja namuose. O kai kitą dieną ji atvyko į policijos komisariatą ir davė parodymus, po kuriais reikėjo pasirašyti, ji teigė, kad nieko nežino apie jokį smurtą, vaikas nieko apie patiriamą smurtą namuose“, – pasakojo skaitytojas.
„Kaip tai suprasti, vaikas taip sakė, ar ne? Jeigu direktorė pasirašydama savo parašu teigė, kad taip nebuvo, vadinasi turbūt ir nebuvo. Bet kodėl ji išvis tada pareigūnams tai minėjo?“, – klausė skaitytojas.
Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius – išnykus rizikos veiksniams, vaikas gražintas į šeimą
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių norėdamas išsiaiškinti kelis istorijos aspektus – kokiais argumentais vadovaujantis iš šeimos buvo paimtas vaikas, kodėl skyrėsi grėsmės ataskaitose įvardijami grėsmės lygiai, ar buvo tikslinamos mokyklos pateiktų įvykių aplinkybės.
Pateiktame komentare įvykius komentavusi Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė neatsakė į nei vieną iš šių klausimų, tačiau patikino, jog šeimoje būta sunkumų, o vaikas šeimai buvo gražintas dėl „pozityvių pokyčių“.
„Minimu atveju dėl sunkumų, kurie šeimoje buvo pastebėti prieš kelerius metus, vaiko teisių gynėjams yra tekę vertinti situaciją ir užtikrinti vaiko saugumą, nustačius jam laikinąją globą. Tačiau svarbu akcentuoti, jog inicijavus minėtai šeimai pagalbą, kuria rūpinosi socialiniai partneriai ir išnykus rizikos veiksniams, dėl kurių tuo metu vaikui pritrūko galimybių gyventi šeimoje bei ilgainiui pastebėjus šeimoje pozityvius pokyčius, buvo priimtas sprendimas vaikui sugrįžti į šeimą. Tad galima pasidžiaugti, jog jau kelerius metus vaikas turi galimybę augti bei gyventi kartu su savo tėvais“, – rašoma atsakyme.
Utenos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog į teismą kreipėsi dėl galimo smurto pavojaus.
„Remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, tuomet, kai gavus pranešimą apie galimą smurtą prieš vaiką ar kitus vaiko teisių pažeidimus išaiškėja realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam arba psichiniam saugumui, gyvybei ar sveikatai, yra nustatomas apsaugos vaikui poreikis. Tokiais atvejais vaiko teisių gynėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną šeimai inicijuoja savivaldybės atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą, siekiant padėti šeimai spręsti kilusius sunkumus.
Tačiau tuomet, kai net ir teikiant šeimai pagalbą išlieka rizikos veiksniai, pavyzdžiui, galimas smurto pavojus, dėl ko buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, siekiant pasirūpinti vaiko saugumu ir gerove, gali būti priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo abiejų atstovų ir nustatyti laikinąją globą“, – rašoma atsakyme.
Utenos rajono socialinių paslaugų centras ir Utenos progimnazija į klausimus neatsakė
Portalas tv3.lt kreipėsi ir į kitas skaitytojo įvardytas institucijas – Utenos rajono socialinių paslaugų centrą ir minėtą Utenos progimnaziją.
Kreipiantis į Utenos rajono socialinių paslaugų centrą, buvo gautas automatinis pranešimas, kuriame rašoma, jog laiškas bus peržiūrėtas artimiausią darbo dieną. Tačiau, jokio atsakymo sulaukta nebuvo.
El. paštu kreiptasi ir į Utenos progimnazijos direktorę – atsakymo sulaukta nebuvo.
Jei minėtos institucijos atsakys į užduotus klausimus, papildysime.
