Ilzenbergo dvaro vietininkas negalėjo patikėti savo akimis, kai vieną rytą prie pagrindinių dvaro vartų po senu ąžuolu išvydo kažką baltuojant. Pasičiupęs fotoaparatą suskubo neįprastą radinį įamžinti.
„Parke nieko nėra tokio balto ant žemės ir staiga pasimatė. Pagalvojom, gal primėtė kas šiukšlių reikia patirkinti, bet žiūrime, kad ten ne šiukšlė, o grybai“, – sako dvaro vietininkas Gintaras Bingelis.
Iš pradžių vyras pamanė, kad gamta krečia pokštus. Mat miško gėrybės labiau panašėjo į futbolo kamuolius nei į grybus. Didžiausio kepurė pamatavus siekė beveik 30 cm.:
„23 cm ir dabar aukštį turime 15 cm, na jis buvo trečdaliu aukštesnis ir didesnis.“
Dvaro vietininkas tik apgailestavo, kad išsipūtusių grybų reginys dvaro lankytojus džiugino vos kelias dienas, po to kasdien grybai ėmė sparčiai keisti spalvą ir maskuotis:
„Jie būna balti vos kelias dienas, po to pradeda ruduoti, o kaip šiandien matom, jie pavirto tokiais kamuoliukais, pilnais dulkių arba grybų sporų.“
Paaiškėjo, kad dvare pirmą kartą išdygo tikra pievų retenybė – didieji kukurdvelkiai. Dar visai neseniai šie grybai buvo akylai saugomi – buvo įtraukti į Raudoną knygą. Kad šių gražuolių niekas nesusiviliotų išmindyti, neįprastų grybų radimvietę vietininkas aptvėrė. Mat ne vienam smalsuoliui kilo noras per juos smagiai treptelti:
„Jie labai smagūs grybai ir įdomu pasižiūrėti, nes ne kiekvienam teko jį matyti. Mes aptvėrėm, kad jie būtų saugomi, ir kad čia jų visa kolonija atsirastų.“
Pasiteiravęs gamtininkų, dvarininkas sužinojo, kad didžiuosius kukurdvelkius galima valgyti, bet tik tuomet, kol jie dar jauni ir tik pučiasi. Vis tik pasirodę tokie milžinai nustebinti gali ne tik dydžiu, bet ir svoriu – patys didžiausi kukurdvelkiai gali sverti nuo 10 iki 16 kg.
O spalvą pakeitę milžinai peraugę virsta dulkančiomis kempinėmis:
„Viskas į dulkes pavirto, į dulkes virsta kaip ir žmogus.didžiausi grybai, kurie fiksuoti Lietuvoj yra iki pusės metro ir metro diametro. O šiaip tai grybas, augantis parkuose, atvirose vietose ir mėgstantis šviesą“
Ilzenbergo dvaras džiaugiasi, kad jis turtėja ir kitomis gamtos retenybėmis. Štai Lietuvos gamtos fondo gamtosaugininkai senajame parke yra radę dar retesnių į Europos raudonają knygą įtrauktų niūraspalvių auksavabalių buveinių.
