Vilnietė Laura (vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt tikina, kad dėl šio Vyriausybės nutarimo negali dirbti vaistų sandėlyje, kuriame ji pradirbo keletą metų, nes jai nesutikus nei skiepytis, nei testuotis, buvo nušalinta nuo darbo.
„Nušalino iki kol atnešiu arbą skiepą arba testo atsakymą. Bet kadangi nei skiepo, nei testo nežadu darytis, tai į darbą grįžti negaliu“, – teigė moteris.
Vos tik įsigaliojo nutarimas, jos teigimu, įmonė pradėjo periodiškai testuoti darbuotojus darbo vietoje dėl COVID-19.
„Pirmadienį turėjau pasidaryt testą, bet nesutikau. Vakare man pasakė, kad turės nušalinti mane nuo darbo. Sakau: šalinkit, mano nuomonė nepasikeis. Tai antradienį pasikvietė, davė lapą pasirašyti. Aš prašiau parodyti įstatymą kuriame parašyta, kad mano pareigos įeina į tas kur privaloma skiepytis, testuotis.
Man atsakė, kad yra vidinės taisyklės, kurios brendo jau seniai. Tuo kažkaip abejoju, nes prieš savaitę viskas buvo tvarkoje. O čia patys nusprendė ketvirtadienį žmonėms pranešti, kad reikia pasiskiepyti ar reguliariai testuotis“, – pasakoja Laura.
Nušalintas asmuo dalyvavo proteste prie Seimo
Įmonė, apie kurią naujienų portalui tv3.lt pasakojo moteris – UAB „EVD“ – „Eurovaistinės“ sandėlis. UAB „EVD“ direktorius Adomas Matusevičius patvirtino, kad šiuo metu sandėlyje įmonė turi vieną nuo darbo nušalintą darbuotoją, kuris nepateikė informacijos apie tai ar yra pasiskiepijęs, ar turi atlikto testo rezultatus.
„Todėl šiuo metu yra nušalintas neribotam laikui. Kai tik sulauksime vieno iš dokumentų, kolega vėl galės dirbti“, – patikino jis.
„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė nurodė, kad asmuo įvardijo, kad nepasitiki periodiškai testuojančiais darbe, todėl žadėjo atnešti tyrimų rezultatus, padarytus privačiai, bet to nepadarė, todėl neliko kitos išeities, kaip tik nušalinti tą asmenį.
Statistikos departamento duomenimis, UAB „EVD“ dirba 170 darbuotojų, iš jų pasiskiepiję – 80-89 proc. asmenų.
„Siekiame, kad visi sandėlyje dirbantys asmenys būtų saugūs ir galėtumėm be trikdžių organizuoti darbą, todėl mums ypatingai svarbu, kad kolegos būtų pasiskiepiję arba išsitestavę“, – sakė A. Matusevičius.
„Kol kas skatinimo priemonių kolegoms nereikia, didžioji dalis kolegų jau yra pasiskiepiję, kiti laukia antrojo skiepo arba reguliariai testuojasi“, – pridūrė jis.
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad už pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, juridiniams asmenims numatytos baudos nuo 1500 iki 6000 eurų.
Nušalintiems darbuotojams išmokų tikėtis nereikėtų
Moteris piktinosi, kad nušalinus nuo darbo niekas nemoka išmokų.
„Tiesiog pikta, nes nesuprantu, kodėl kažkas turi spręsti ką man daryti? Kodėl dėl savo nuomonės esu kitoks žmogus, kurį galima nušalinti nuo darbo? Kodėl turiu daryti tai, ką sako kažkoks Dulkys ar Šimonytė?“, – klausia pasipiktinusi privalomu darbuotojų testavimu moteris.
Moteris teigia, kad testuotis jos niekas neprivers, todėl ji sėdės namuose ir keps tortus pardavimui.
„Turbūt tų testų reikalauja visur“, – sako ji.
Užimtumo tarnyba informuoja, kad tie asmenys, kurie nesutinka testuotis ir tie, kurie yra nušalinami nuo darbo, nedarbo išmokų tikėtis neturėtų, nes į jas gali pretenduoti tik Užimtumo tarnyboje registruoti ir bedarbio statusą turintys asmenys.
Kad išvengtų nušalinimo, pasiims motinystes atostogas
Redakciją pasiekė dar viena istorija – 4 metus elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvėje „Barbora“ dirbusi ir iš jų 1,5 metų motinystės atostogose prabuvusi vilnietė Monika (vardas pakeistas) nesutinka nei testuotis, nei skiepytis, todėl, anot jos, neliko kitos išeities kaip tik prasitęsti neapmokomas motinystės atostogas iki 3 metų.
Moters teigimu, ją labiausiai piktina tai, kad šioje situacijoje „nelieka žmogaus pasirinkimo, yra jaučiamas per didelis spaudimas dėl testavimo ir skiepų“.
„Reikia, kad būtų teisė rinktis ir, kad neskirstytų žmones į tuos, kurie paskiepyti ir į tuos, kurie ne. Manau, ne aš viena taip manau“, – dėsto moteris.
Susisiekėme ir minėtos atstovais. „Barboros“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė paaiškino, kad nuo pat pandemijos pradžios „Barbora“ siekė sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas, o klientams suteikti saugias paslaugas.
Jos žiniomis, dėl atsisakymo testuotis laikinai buvo nušalinti vos keli darbuotojai.
„Gerbiame kiekvieno apsisprendimą, tačiau pirmiausiai norime, kad darbuotojai ir mūsų klientai jaustųsi saugūs. Šiuo metu yra prieinamos net kelios priemonės COVID-19 plitimo rizikai sumažinti, darbuotojai gali pasirinkti, kuri jiems priimtina. Tikimės visų supratingumo – juk saugodami save, taip jie saugo ir savo artimuosius bei komandos narius“ , – komentuoja komunikacijos vadovė.
Statistikos departamento duomenimis, iš 845 „Barboroje“ dirbančių darbuotojų jau yra pasiskiepiję 80-89 proc. asmenų.
„Maxima“: kai kurie darbuotojai darbo vietas paliko savo noru
Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė nurodė, kad įmonė yra nuo darbo nušalinusi 16 darbuotojų, kategoriškai atsisakančių testuotis. Jos žiniomis, keli darbuotojai, dar prieš įsigaliojant šiai Vyriausybės patvirtintai tvarkai, savo noru paliko darbą.
E. Dapkienė taip pat tvirtino, kad tuose Lietuvos miestuose, kur dėl susidariusių ilgų eilių ir užimtumo darbuotojai negali nemokamai atlikti COVID-19 testo, savo lėšomis „Maxima“ apmoka testavimą privačiose laboratorijose.
„Darbuotojų, kuriems laikantis Vyriausybės numatytos tvarkos privalu reikia testuotis, mažėja. Labai džiaugiamės, kad sparčiai daugėja pasiskiepijusių kolegų“, – komentuoja E. Dapkienė.
„Turime kolektyvus, kuriuose beveik 100 proc. yra pasiskiepijusių. Galimą imunitetą nuo COVID-19 jau turi beveik 80 proc. aktyviai dirbančių „Maxima“ darbuotojų“, – džiaugiasi ji.
„Maximos“ atstovė nurodė, kad daugiau nei 9,2 tūkst. „Maximos“ darbuotojų jau yra pasiskiepiję pirmąja vakcinos doze.
Teisininkas: įmonės elgiasi teisėtai
Teisininkas, profesorius Dainius Žalimas teigia, kad darbuotojai, nesutikę pasiskiepyti testuotis, neturėtų skųstis dėl nušalinimo iš darbo, nes įmonėse turi būti taikomi tam tikri darbo saugos reikalavimai.
„Gali būti keliamas toks reikalavimas (periodiškai testuotis – aut. past.), kad būtų garantija, jog tam tikruose darbuose, kurie yra kontaktiniai, žmogus nekeltų grėsmės kitiems. Tikrai tai yra teisėta, nes turi būti saugios darbo sąlygos“, – sako jis.
Jis pabrėžia, kad kiekvienas darbuotojas turi įvertinti ir tai, jog jie gali būti potencialūs viruso nešiotojai: „Todėl toks teisių ribojimas iš principo galimas ir jis tikrai turi teisėtą tikslą“, – paaiškina D. Žalimas.
Tačiau teisininkas pabrėžia, kad viskas reikalavimai darbuotojams turi tilpti į būtinumo ir proporcingumo rėmus.
„Turint omenyje, kad mes turime pandemiją, kuri tikrai yra beprecedentė. Jos nevertėtų lyginti su jokia kita liga, nes kaip ten bebūtų, dėl jokios kitos ligos valstybei nereikėjo taikyti tokio pobūdžio suvaržymų. Šioje vietoje, siekiant išvengti didesnių neigiamų pasekmių tokie reikalavimai darbuotojams gali būti keliami“, – priduria jis.
Svarstys naujus reikalavimus
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad netrukus Sveikatos apsaugos ir darbo ministerija parengs sąrašą darbų ir veiklų, kurias atliekantiems darbuotojams pasiskiepijimas nuo COVID-19 bus privalomas.To nepadarę darbuotojai galės būti nušalinti nuo darbo ir palikti be atlyginimo.
Be to, darbdavys turės teisę reikalauti iš darbuotojų parodyti galimybių pasą.
Visa tai numato Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektas, kurį artimiausiu metu turėtų svarstyti Vyriausybė. Jai pritarus, vėliau įstatymo projektas bus svarstomas Seime. Jeigu jo nariai balsuos už pataisas, o prezidentas jas pasirašys, nauji reikalavimai turėtų įsigalioti nuo šių metų lapkričio 1 d.
Šiuo metu įstatyme tėra numatyta tik tai, kad kai kuriems darbuotojams privalu tikrintis dėl COVID-19.
Pataisomis siūloma numatyti, kad kai Vyriausybė yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją ar karantiną dėl užkrečiamosios ligos, darbuotojams, dirbantiems darbus ar vykdantiems veiklą, nurodytus Vyriausybės patvirtintame sąraše, leidžiama dirbti tik pasiskiepijus vakcina nuo tos ligos. Šiuo atveju tai būtų viena iš oficialiai patvirtintų vakcinų nuo COVID-19.
Taip pat siūloma įteisinti ir nuostatą, pagal kurią ją, privalantis skiepytis darbuotojas, atsisakęs pasiskiepyti, atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę.
Jeigu tokių galimybių nėra, nepasiskiepijęs darbuotojas būtų nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasiskiepys ir bus laikomas įgijusiu imunitetą.
Privalantis skiepytis darbuotojas taip pat turi pateikti darbdaviui pasiskiepijimą vakcina patvirtinančius dokumentus.
Be to, siūloma nustatyti, kad yra paskelbta ekstremali situacija ar karantinas, darbdavio prašymu darbuotojas privalėtų pateikti jam dokumentą, patvirtinantį, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga arba kad jis yra paskiepytas. Šie dokumentai būtų teikiami ligos profilaktikos ir kontrolės įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje tikslais.
Darbdavys šiuos dokumentus galėtų tik peržiūrėti, juos būtų draudžiama rinkti, saugoti ar kitaip tvarkyti.
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 560 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė keturi žmonės, antradienį skelbia Statistikos departamentas.
