„Aš apsisprendžiau dalyvauti 2019 metų Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose“, – sakė jis.
Savo kalboje G. Nausėda žadėjo kurti gerovės valstybę ir siekti visuomenės vienybės.
„Gerovės valstybė yra tas švyturys, į kurį privalo plaukti pavargęs ir kryptį praradęs Lietuvos laivas“, – pridūrė jis.
„Yra laikas kariauti, o yra laikas taikiai sugyventi ir kantriai dirbti“, – kalbėjo G. Nausėda.
G. Nausėdą į jo kalbą Saulėtekyje, Vilniuje, atlydėjo rėmėjai: verslininkas Ilja Laursas, ekonomistas Teodoras Medaiskis, politologas Mindaugas Jurkynas, žurnalistas ir laidų vedėjas Vytaras Radzevičius, vaikų psichiatras Linas Slušnys, teisininkas Tomas Davulis.
Jo rinkimų štabo vadove taps ekonomistė Algė Budrytė.
Siekdamas gerovės valstybės, G. Nausėda žadėjo siekti paversti Lietuvą pažangiausių technologijų šalimi, skatinti smulkųjį verslą ir piliečių santarvę.
„Šiandien Lietuvą tartum vėžys ėda beprasmiai tarpusavio karai ir intrigėlės, kuomet asmeninių ambicijų tenkinimas užgožia valstybės tikslus ir sekina visuomenės kuriamąją energiją. Mes tiesiog nebegalime sau leisti prabangos remti lyderių-skaldytojų, nes Lietuva dūsta nuo siaurų savanaudiškų interesų dominantės ir nekompetencijos. Neturime rinkti į aukščiausius valstybės postus žmonių be valstybės ekonominės-socialinės sąrangos išmanymo ir tvirto vertybinio stuburo“, – per prisistatymo kalbą tvirtino ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad šaliai reikia nepriklausomo prezidento, „kuris mąstytų globaliais mąsteliais, gerai suvoktų šiuolaikinio pasaulio funkcionavimo dėsnius ir tendencijas, o kartu gebėtų savo žinias pritaikyti žmonių problemoms spręsti“, „galėtų apginti geopolitinius ir ekonominius valstybės interesus bet kuriame tarptautiniame forume, čia pat prie derybų stalo operatyviai reaguodamas į aktualijas“.
„Esu žmogus, beveik dvidešimt metų analizavęs globalius ir lokalius ekonominius bei politinius sąryšius, todėl žinau, kad pastarosios kompetencijos yra įgyjamos tik nuosekliu, kantriu, kasdieniu darbu. Gerai suvokiu, kas yra ne tik vietinė, bet ir globali konkurencija“, – sakė G. Nausėda.
Neatskleidžia, ar norėtų būti konservatorių keliamu kandidatu
Jis kol kas neatskleidžia, ar dalyvaus opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirminiuose rinkimuose renkant jos kandidatą į prezidentus.
G. Nausėda teigė turįs dar kelias dienas susirinkti informacijai apie konservatorių keliamas sąlygas galimiems kandidatams, ar nebūtų prašoma remti partijos kandidatų savivaldos ar Europos Parlamento rinkimuose.
„Pirmiausia reikėtų įvertinti tai, ar nebus keliama kokių nors reikalavimų, kurie susiję su dalyvavimu kituose rinkimuose – ar tai būtų savivaldos, ar Europos Parlamento rinkimai. Man tai nebūtų priimtina, nes aš dalyvausiu tik prezidento rinkimuose“, – per spaudos konferenciją Vilniuje pirmadienį sakė G. Nausėda.
Jis sakė, kad jei konservatorių pirminiuose rinkimuose „atsirastų daug kandidatų, kurie suteiktų galimybę šios partijos rinkėjams pasirinkti ir tai būtų labai įvairūs įvairialypiai kandidatai“, jam palengvintų apsisprendimą, nes „matytų, kad yra iš ko pasirinkti ir nereikia lopyti kokių nors skylių“.
Klausiamas į kokį elektoratą orientuojasi, jis kartojo besiorientuojantis į įvairių pažiūrų žmones, „tyliąją Lietuvą“ ir vengė įvardyti konkrečių ideologijų.
„Tiesiog aš noriu būti žmogus, kuris ieško santarvės, sąlyčio taškų tarp skirtingų politinių pažiūrų žmonių. Manau, kad mano nepriklausomas statusas man leidžia tai daryti efektyviai“, – pabrėžė ekonomistas.
Jis teigė priimsiąs skirtingų žmonių, visuomeninių judėjimų ar partijų paramą, tačiau ji neturi riboti jo laisvės susitikinėti su kitokių pažiūrų ir įsitikinimų žmonėmis.
Kampaniją kol kas rems savo lėšomis
Klausiamas apie finansinius rėmėjus, G. Nausėda sakė, kad įstatymai numato dideles galimybes telkti piniginę paramą kampanijai, tačiau kol ji oficialiai neprasidėjo G. Nausėda teigė besinaudosiantis asmeninėmis lėšomis. Kiek jų žada skirti savo kampanijai, ekonomistas teigė kol kas negalįs pasakyti.
Jis atmetė pastabas, kad delsė paskelbti savo sprendimą, ir teigė, jog jį paskelbė, kai tik priėmė.
Ekonomistas sakė nesibaiminantis dėl Seime „kai kurių valstiečių“ iniciatyva buriamos tyrimo komisijos, kuri rengiasi pateikti ir jam klausimų dėl daugiau nei prieš dešimtetį buvusios finansų krizės.
„Vienintelis žmogus, kuris geriausia žino, ką yra pasakęs ir ko nėra pasakęs, yra G. Nausėda. Ir G. Nausėda ateis į šituos posėdžius, pristatys savo poziciją tais klausimais ir tada pažiūrėsime, kaip pakryps ta diskusija. Manau, kad galėsiu jaustis visiškai ramiai, nes visą laiką pirmiausia vadovavusi profesionalumo kriterijais“, – kalbėjo finansų analitikas.
Geresni santykiai su Rusija - jos pačios rankose
Klausiamas apie užsienio politikos prioritetus ir vertybes, ekonomistas teigė, kad šiuo atveju svarbu subtiliai suderinti ir ekonominius, ir saugumo klausimus.
„Šiandien aš laikausi nuostatų, kad Ukrainoje vyksta karinis konfliktas, kad Krymas yra aneksuotas ir mes privalome daiktus vadinti tikraisiais vardais. Kai kalbama apie santykių su Rusija gerinimą, aš pasitelkiu šachmatų terminologiją – jei kita pusė yra padariusi tam tikrus sprendimus, kurie sukėlė Europos Sąjungos, Vakarų pasaulio atoveiksmį, dabar ėjimas priklauso vėl pačiai Rusijai. Jei ji padarys tam tikrus ėjimus, atsivers visos galimybės labai greitai pagerinti santykius su šia svarbia šalimi“, – kalbėjo politikas.
54 metų G. Nausėda nuo 2000-ųjų dirbo SEB banke, anksčiau yra ėjęs aukštas pareigas Lietuvos centriniame banke.
Iš SEB banko prezidento patarėjo pareigų G. Nausėda pasitraukė rugsėjo 7 dieną.
Pastaruoju metu jis pirmavo visuomenės nuomonių apklausose tarp potencialių kandidatų į prezidentus.
G. Nausėda šį mėnesį turi apsispręsti, ar dalyvauti konservatorių pirminiuose rinkimuose renkant Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatą į prezidentus.
Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks kitų metų gegužės 12 dieną.
O čia visa kandidato į prezidentus kalba:
Nuolat prisimenu savo kelionę į Pabaiską, kur Švč. Trejybės bažnyčioje norėjau pamatyti ir išgirsti vieną iš seniausių Lietuvoje varpų. Ten sutikau nuostabią varpininkę ir šventovės saugotoją Kotryną, įkopusią į devintąją dešimtį, sudiržusiomis rankomis, tačiau šviesiomis, gilią sielą liudijančiomis akimis. Kotryna nepavargdama meldžiasi už mus, kad būtų mažiau piktadarysčių ir kad pagaliau nustotume kariauti vienas prieš kitą. Tąkart pagalvojau: bet juk čia ir yra tikroji, tylioji Lietuva, kuri aria žemę, kepa duoną, auklėja vaikus, gelbėja žmones nuo ligų. Lietuva, kuriai sunku, tačiau ji nepalūžta, ji tiki, kad rytoj bus geriau… Ir taip jau dvidešimt aštuonerius metus!
Yra laikas kariauti, o yra laikas taikiai sugyventi ir kantriai dirbti. Dydysis Kunigaikštis Gediminas rašė garsiuosius savo laiškus Europai nulipęs nuo žirgo. Jis suvokė, kad įveikus priešą ateina metas kūrybai. Išaušta diena, kai karys turi bent trumpam padėti kardą ir imti kurti gerovės valstybę. Juk būtent už ją kovojo ištisos Lietuvos žmonių kartos.
Šiandien Lietuva pagal gerovės valstybės indeksą yra 41 vietoje iš 149 pasaulio šalių, tuo tarpu kaimynai latviai – 37-ti, estai – 27-ti. Kodėl? Juk startavome iš beveik vienodų pozicijų, turėjome maždaug tiek pat laiko ir išteklių!
Gerovės valstybė yra tas švyturys, į kurį privalo plaukti pavargęs ir kryptį praradęs Lietuvos laivas. Gerovė – tai ne tik orios visų šalies piliečių pajamos. Gerovė – tai teisė gauti kokybiškas sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugas. Gerovė – tai asmens orumas ir pasitikėjimas vienas kitu ir sava valstybe. Laisvos Lietuvos laisvas Pilietis neturi būti stumdomas valdžios koridoriuose ir pančiojamas biurokratizmo tinkluose.
Apsižvalgykime, esame inovacijų erdvėje. Ši erdvė primygtinai kviečia kurti gerovę visiems, paverčiant Lietuvą pažangiausių technologijų šalimi, kurioje gimsta drąsiausios idėjos ir iššūkiai. Gerovės valstybės taip pat neįsivaizduoju be smulkiojo verslo. Daugybė žmonių pasiryžę sutverti darbo vietą sau ir artimiesiems, tačiau nuleidžia rankas, patyrę mokesčių presą ir biurokratinę savivalę.
Gerovės valstybė negalima be piliečių santarvės. Šiandien Lietuvą tartum vėžys ėda beprasmiai tarpusavio karai ir intrigėlės, kuomet asmeninių ambicijų tenkinimas užgožia valstybės tikslus ir sekina visuomenės kuriamąją energiją. Mes tiesiog nebegalime sau leisti prabangos remti lyderių-skaldytojų, nes Lietuva dūsta nuo siaurų savanaudiškų interesų dominantės ir nekompetencijos. Neturime rinkti į aukščiausius valstybės postus žmonių be valstybės ekonominės-socialinės sąrangos išmanymo ir tvirto vertybinio stuburo.
Mums reikia nepriklausomo prezidento, kuris mąstytų globaliais mąsteliais, gerai suvoktų šiuolaikinio pasaulio funkcionavimo dėsnius ir tendencijas, o kartu gebėtų savo žinias pritaikyti žmonių problemoms spręsti. Prezidento, kuris galėtų apginti geopolitinius ir ekonominius valstybės interesus bet kuriame tarptautiniame forume, čia pat prie derybų stalo operatyviai reaguodamas į aktualijas.
Esu žmogus, beveik dvidešimt metų analizavęs globalius ir lokalius ekonominius bei politinius sąryšius, todėl žinau, kad pastarosios kompetencijos yra įgyjamos tik nuosekliu, kantriu, kasdieniu darbu. Gerai suvokiu, kas yra ne tik vietinė, bet ir globali konkurencija. Prireikė kelių dešimtmečių aktyvios intelektinės, mokslinės, pedagoginės ir praktinės veiklos, kad šiandien būčiau visapusiškai pasirengęs ir, jau remiamas penktadalio Lietuvos rinkėjų, jausčiausi turįs teisę telkti konstruktyvias jėgas žygiui už gerovės valstybę kiekvienam.
Aš apsisprendžiau dalyvauti 2019 metų LR Prezidento rinkimuose.
Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks kitų metų gegužės 12 dieną.
