Naujienų portalo tv3.lt paklausta, ar Širvintos išties pagalbos ranką pasienio savivaldybėms ir apgyvendins nelegalius migrantus, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė tvirtina, kad to daryti nežada, nes savivaldybė tam neturi galimybių.
„Matome kitų savivaldybių rūpesčius – buvo kalbėta vienaip, dabar kitaip, net ir Seimo nariai kalba apie tai, kad viskas bus kompensuota, o tvarkose patvirtintos visai kitos sumos. Daug labai neaiškumų“, – teigia ji.
Neturi patalpų apgyvendinti migrantams
Šiaulių rajonas skirtingai nei Širvintos – nors ir neturi laisvų savivaldybei priklausančių pastatų, bet migrantus sutiktų įsileisti. Tačiau būtų norima, kad iškart būtų aiškiai pasakyta, kiek jų bus, kokiam laikotarpiui jie apsistos ir kt.
„Mes prašėme patikslinti sąlygas, nes neaišku, kaip su maitinimu, kaip su apsaugomis, kaip su reikalavimais įvairiais, mes juk neturėtume saviveikla užsiiminėti. Turėtų būti kažkokios aiškios metodikos nustatytos“, – komentuoja Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eduardas Bivainis.
Panevėžio savivaldybės mero pavaduotojas Valdemaras Jakštas taip pat tvirtina, kad laisvų patalpų, kuriose galėtų apgyvendinti migrantus, savivaldybė neturi. Vienintelė išeitis – apgyvendinti juos mokyklų sporto salėse iki rudens.
„Bet turi būti ir kažkokios sudedamosios ar nesudedamosios lovos, miegmaišiai, turi būti sprendžiamas jų maitinimas, viešosios tvarkos prižiūrėjimas, patalpų valymas galiausiai.
Ir tai, galima kalbėti iki tol, kol mokyklos yra laisvos. Rugsėjį prasideda mokslo metai, salės bus reikalingos. Kitų patalpų būtent miesto savivaldybė pas save neturi. Tos mokyklos, kurios ištuštėjo, jos yra privatizuotos ir parduotos, jų nėra. Buvo kalbama ir apie socialinį būstą, bet pas mus pačius tikrai yra nemažai žmonių, kurie stovi eilėje, tai pirmiausia turėtume rūpintis savo gyventojais, kurie stovi eilėje“, – teigia V. Jakštas.
Labiausiai neramina finansavimas
Ž. Pinskuvienė pateikusi pasienio savivaldybių pavyzdį sako, kad neaišku, kodėl yra nustatytos išlaidų sumos, kurios bus kompensuojamos savivaldybėms.
Jos teigimu, suma, kurią kompensuos valstybė, yra per menka ir apie tai kalba migrantus apgyvendinusios savivaldybės.
„Gerbiamieji, ar jūs žinote, kad viešuosius pirkimus turi atlikti. Ir jeigu niekas nepasiūlo už tą kainą, tai imi už didesnę kainą. O valstybė kompensuoja tik 5 eurus. Taigi visų savivaldybių merai papasakojo, kiek kainuoja tas maitinimas. Iš ko mums paimti pinigus? Iš socialinių pinigų, iš mokytojų algų paimti, iš kur savivaldybėms paimti?
Savivaldybės nė vienais metais dar taip blogai negyveno kaip gyvena dabar. Išgyvename kovidą visi. Dalis lėšų nekompensuota, bet yra ir nekompensuotų dalykų. Šito niekas nesupranta ir girdėti nenori“, – teigia ji.
„Atsivešim žmones, o ką su jais daryti? Išleisti ar ne? Statyti apsaugą ar nestatyti? Aptverti teritoriją reikia ar nereikia? Koks maistas jiems reikalingas? Kaip visa tai finansuojama? <...> Pabėgėlių klausimas nėra tik savivaldų klausimas, jis – valstybinės reikšmės. Šiuo atveju mes norėtume konkretumo“, – Ž. Pinskuvienei antrina ir E. Bivainis.
Valstybė nepasiruošė migrantų antplūdžiui?
Ž. Pinskuvienės nuomone, iš anksto valstybė turėjo nuspėti, kad tokia krizė gali ištikti Lietuvą, nes neramumai Baltarusijoje jau ne pirmą mėnesį.
„Kai jau pradėjome dėlioti tas visas funkcijas Baltarusijai, politikai žinojo, ką daro, koks bus pirmas žingsnis, koks antras žingsnis, tai turėjome žinoti, kad taip bus. Visi kalbėjo. Tikslų nebuvo, o kaip mes nuo to apsisaugosime, ką mes darysime. Viskas eina iš paskos“, – tvirtina ji.
Čia nuomonės tarp Panevėžio miesto mero pavaduotojo ir Ž. Pinskuvienės nesutampa.
Anot V. Jakšto, vos tik atsirado pabėgėlių problema, ji buvo pradėta spręsti.
„Tikrai niekas nesitikėjo, kad tokia problema gali iškilti. Prieš pusę metų niekas ruoštis nepradėjo“, – sako jis.
Iš viso Lietuvoje yra jau 2 158 neteisėti migrantai
Per parą, t. y. visą pirmadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 41 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki vidurnakčio iš pirmadienio į antradienį sulaikyti 2 158 neteisėti migrantai.
Tarp 41 pirmadienį sulaikyto užsieniečio 34 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus.
Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš pirmadienio į antradienį bandė patekti 2 158 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 26 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Vien liepą pasieniečiai sulaikė 1 497 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 153. Taip pat sulaikyti 182 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, po 69 Sirijos ir Afganistano, 68 Rusijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 566. Šalčininkų rajone sulaikyti 473 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Ignalinos – 366, Varėnos – 355, Švenčionių – 174, Lazdijų – 142.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
