„Deutsche Welle“ atrinko keletą dažniausiai pasitaikančių skubotų veiksmų, kuriuos pacientai sąmoningai ar netyčiomis daro gydantis nuo Covid-19.
„Profilaktinis“ vaistų vartojimas
Siekdami apsisaugoti nuo ligos, žmonės dažnai pradeda patys save „nugydyti“ dar ir nespėjus susirgti. Netinkamas, net ir saugiais laikomų vitaminų, dietinių papildų, jau nekalbant apie rimtus vaistus, tokių kaip interferonų ar mukolitikų, vartojimas yra pavojų kelianti tendencija.
Ypač pavojinga klausytis tokių preparatų vartojimo patarimų iš dabar socialiniuose tinkluose populiarių medikų-tinklaraštininkų. Šiuo metu yra žinoma tik tiek, kad profilaktikai skirto vaisto nuo Covid-19 nėra sukurta. Galioja tos pačios saugojimosi taisyklės, kaip ir bet kuriais kitais atvejais: miego režimas, pilnavertė mityba, skysčių vartojimas.
Vitaminų dideliais kiekiais vartojimas
Nekontroliuojamas vitaminų vartojimas gali ir labai pakenkti, perspėja DW kalbintas profesorius Sergejus Kramarevas.
„D vitamino perdozavimas kartais gali būti baisesnis negu pati liga. Tas pats yra ir su C vitaminu, cinku. Didelėmis dozėmis vartojant galima visa eilė šalutinių efektų“, – pažymėjo medikas.
Jo teigimu, kažkokių visiems tinkančių vitaminų rekomendacijų nėra, todėl sprendimą dėl jų vartojimo reiktų priimti patiems žmonėms, tačiau būtina atsižvelgti į dozavimo taisykles.
Pavyzdžiui, D vitamino paros norma – ne daugiau 400-500 tarptautinių vienetų, cinko – nedaugiau 15-20 mg, pažymi gydytojas. Ligos metu, jeigu nėra gydytojų nurodymo, didinti dozių nėra prasmės.
Darytis bereikalingus testus
Nebūtini tam tikru ligos metu gali būti ir testai nuo paties koronaviruso. Bėgti į laboratoriją, vos tik šauna į galvą, nėra būtinybės. Visų pirma, reiktų išsiaiškinti, kuris testas yra reikalingas. Antra, reikia nustatyti optimalų testo darymo laiką. Pavyzdžiui, PGR testai dažniau parodo netikslius neigiamus rezultatus jau vėlesnėse ligos stadijose, pažymi ekspertai.
Susietas imunosorbento tyrimą tikslinga darytis ne anksčiau nei po 5-7 dienų nuo simptomų pradžios – IdM antikūnų nustatymui, ir po dešimties dienų – siekiant nustatyti IgA antikūnus.
Epidemiologė Liudmila Mucharskaja DW pasakojo, kad nėra būtinybės „prisirišti prie testų“. Būtinybę atlikti Covid-19 testą, kaip ir kitus su sveikata susijusius dalykus, reikia derinti su specialistais.
Kompiuterinė tomografija pirmosiomis ligos dienomis
Skubėti susirinkti papildomos spinduliuotės dozės vos pajutus pirmuosius simptomus nėra reikalo.
„KT ar rentgenas yra rekomenduojami hospitalizuotiems, sunkios būklės pacientams, turintiems klinikinių požymių, pavyzdžiui, dusulį ar gretutinę ligą“, – pažymi buvusi Ukrainos sveikatos apsaugos ministrė Uljana Suprun.
Gydymasis antibiotikais
Perteklinis gydymasis antibiotikais – viena iš pagrindinių problemų ne tik Ukrainoje, bet ir visame pasaulyje. Ekspertai perspėja dėl tokios savigydos pavojų.
„Tai virusinė liga, kurios antibiotikai neveikia. Jeigu gydytojas paskyrė juos jums pirmosiomis ligos dienomis, tai jis nieko nesupranta“, – įsitikinęs profesorius S. Kramarevas.
Maža to, antibiotikų vartojimas ankstyvoje koronaviruso stadijoje yra laikomas pavojingu, nes gali išprovokuoti staigų pablogėjimą ir sustiprinti plaučių komplikacijas, perspėja infekcinių ligų gydytojas Jevgenijus Dubrovskis.
Antibiotikus galima vartoti tik tuomet, kai yra diagnozuota antrinė bakterinė infekcija. Ją nustatyti galima iš kraujo tyrimų ar rentgeno nuotraukos.
Antivirusinių preparatų vartojimas
Kategoriškai draudžiama ligos metu vartoti bet kokius antivirusinius vaistus. Jų, kaip ir antibiotikų, vartojimas ankstyvosiose ligos stadijose gali sukelti nekontroliuojamą organizmo hiperimuninį atsaką į COVID-19 prasiskverbimą į plaučius.
„Nė vienas iš antivirusinių preparatų šiai dienai nėra iki galo patvirtintas. Vienintelis vaistas, kuris šiandien turi perspektyvų kaip antivirusinis – tai remdesiviras. Tačiau jis yra suleidžiamas stacionaruose gulintiems pacientams, todėl ambulatorinėmis sąlygomis jis negali būti naudojamas“, – tikino S. Kramarevas.
Numušinėti nedidelę temperatūrą
Specifinių gydymo nuo Covid-19 priemonių nėra, todėl medikai primena, kad tokiu atveju namų sąlygomis tinka įprasta respiratorinių ligų praktika. Specialistai pažymi, kad viena iš dažniausių klaidų – iškart bandyti numušinėti vaistais kylančią temperatūrą. Temperatūrai nesiekiant 38,5 laipsnio jos numušinėti nederėtų, jeigu žmogus ją normaliai toleruoja. Jeigu temperatūra aukštesnė – tai jau gali būti pavojinga, todėl reiktų vartoti vaistus. Balionų pūtimas ir kiti „liaudies metodai“
Gydytojai taip pat rekomenduoja sergantiems Covid-19 per daug vilčių nedėti į „liaudies metodus“, tokius kaip patarimus oro balionų pripūtimas sergant plaučių uždegimu. Bet kokia kvėpavimo „gimnastika“ persirgus plaučių uždegimu turėtų būti daroma tik su specialistų priežiūra. Patarimai vartoti sodą, nosies plovimas jodu ir panašių dalykų turėtų būti atsisakyta – išauga tikimybė tik dar labiau sau pakenti.
„Kažkur girdėjau, kad“
Aklai pasitikėti įvairiausiais reklamuojamais ar socialiniuose tinkluose „iš lūpų į lūpas“ perduodamais vaistiniais preparatais ar maisto papildais taip pat nederėtų.
Kiekvienam pacientui gydymas taikomas asmeniškai, atsižvelgiant į jo būklę ir sveikatos istoriją. Renkantis kažką, kas „padėjo draugo pažįstamam“, kyla grėsmė pridaryti daugiau žalos sveikatai.
Panika
Pasiduoti panikai ir reikalauti iš medikų visų įmanomų ir neįmanomų tyrimų nėra prasmės. Jie visuomet yra skiriami atsižvelgiant į paciento būklę ir poreikį.
Aišku, visuomet galima pasitarti, esant galimybei, su keliais specialistais, jeigu yra kažkoks klausimas, kuris neduoda ramybės.
Daugiau apie vakciną žiūrėkite TV3 reportaže:
