Savarankiškas kandidatas G. Nausėda pagrindines savo rinkimų programos nuostatas pristatė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI). Pristatymą moderavo profesorius Ramūnas Vilpišauskas, o kandidato programą komentavo instituto ekspertai.
Susitarimai dėl didesnių algų
Pristatydamas savo valstybės viziją, G. Nausėda pradėjo nuo to, kad daug metų praleido besimokydamas Vokietijoje, kur susidomėjo tuo, kaip ši šalis geba spręsti konfliktus tarp įvairių interesų grupių.
„Jau tada man krito į akis, kad tą balansą garantuoja tinkamas interesų grupių atstovavimas – darbdavių organizacijos, pramonės, prekybos ir amatų rūmų organizacijos. Visada buvo įdomu, kokią padėtį čia užima valstybė. Mano įsitikinimu, tai moderatoriaus vaidmuo. Todėl mes esame už tai, kad Lietuvoje vyrautų civilizuotas interesų grupių monologas, kur valstybė vykdytų moderatoriaus vaidmenį“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pretendentas į kandidatus pripažino, kad prezidentas neturi didelės įtakos atlyginimams ir pensijoms, tačiau, G.Nausėdos manymu, šalies vadovas turėtų siekti įvairių nacionalinių susitarimų.
„Nesvarbu, ar tai būtų krašto apsaugos finansavimas, ar mokytojų atlyginimų didinimas, ar dalykai, susiję su minimaliomis algomis. Prezidento institucija, nelįsdama į tuos dalykus tiesiogiai, galėtų tam tikrą socialinę viziją formuoti. Nes prezidentas yra visuomenės atstovas, kadangi yra renkamas visos tautos balsavimu“, – pabrėžė G. Nausėda.
Kalbėdamas apie prezidento vaidmenį teisinėje sistemoje, G. Nausėda pažymėjo nelaikantis prezidento Konstitucijos garantu, bet manantis, kad prezidentas turi „garantuoti įstatymų viršenybę, užduoti tam tikrą toną politikams, interesų grupėms“.
Glaudesni santykiai su Lenkija
Vienu didžiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų G. Nausėda laiko investicijas į saugumą ir glaudesnį bendradarbiavimą su NATO bei JAV.
„Lietuvą būtina toliau integruoti į vakarietišką geopolitinę erdvę, ypač į saugumo erdvę. Saugumo dėlionėje aš dėčiau didžiausią prioritetą konkrečiai NATO ir JAV. NATO man yra svarbiausias Lietuvos saugumo garantas, jokių substitutų, kitų patikimų mūsų saugumo garantų nėra. Manyti kitaip yra pavojinga mūsų nepriklausomybei ir socialiniam saugumui“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis taip pat sakė norintis plėtoti dialogą su kaimynine Lenkija.
„Galima manyti, kad kaip ir pagerėjo mūsų santykiai su Lenkija pastaraisiais metais. Tai nėra vien tik ekonominis ar energetinis bendradarbiavimas. Vis daugiau matau mūsų bendradarbiavimą saugumo srityje. Pirmasis mano užsienio vizitas būtų būtent į Lenkiją, Varšuvą“, – teigė pretendentas į kandidatus.
Kompromisas tarp partijų
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad jam svarbi politinė kultūra Lietuvoje, kurią jis pats šiuo metu laiko nelabai skania.
„Per daug laiko praleidžiame ginčydamiesi, įžeidinėdami vienas kitą. Tada lieka labai mažai galimybių ir energijos ieškoti sprendimų, nacionalinių susitarimų. Prezidentas, ypač savo veiklos pradžioje, įgyja visuomenės ir partijų pasitikėjimo kreditą. Manau, man, kaip nepriklausomam kandidatui, būtų lengviau susodinti prie stalo įvairias politines partijas ir tam tikrais klausimais pasiekti kompromisą“, – tikino G. Nausėda.
15 pretendentų
Šiuo metu pretendentais į kandidatus į prezidentus yra užsiregistravę Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Naglis Puteikis, Petras Gražulis ir Mindaugas Puidokas, premjeras Saulius Skvernelis, europarlamentarai Valentinas Mazuronis, Valdemar Tomaševski ir Petras Auštrevičius, ekonomistas Gitanas Nausėda, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis bei filosofas Arvydas Juozaitis, taip pat visuomenei mažiau žinomi Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis, Kazimieras Juraitis ir Tomas Šimaitis.
Portalas tv3.lt primena, kad pirmasis Lietuvos prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną. Jei prireiks antrojo, jis vyks gegužės 26 d., kartu su rinkimais į Europos Parlamentą.
