„Dar vienas liūdesys. Man labai apmaudu konstatuojant tai, kas įvyko per pastaruosius metus, daryti išvadą, kad aš aiškiai matau politinės valios stoką. Pirmiausia – Vilniaus savivaldybėje“, – žurnalistams ketvirtadienį Vilniuje sakė G. Nausėda.
Anot jo, savivaldybė ilgą laiką dalyvavo šiame procese, taip pat ir parenkant vietą Gedimino prospekte, netoli Vyriausybės pastato, vėliau nuo jo nusišalino, o vėliau „prabilo, kad, štai, nieko neturi prieš Smetoną, tačiau norėtų, kad konkursas būtų organizuojamas iš naujo“, nes netinka tiek vieta, tiek ir menininkų sprendimas.
„Savivaldybė turėtų labai aiškiai atsakyti į klausimą, nes tokių įtarimų, aš manau, kad yra pagrindo, kad galėtų atsirasti: ar norima tiesiog sužlugdyti Smetonos paminklo statybą, ar tikrai sąžiningai galvojama, kad galima būtų įgyvendinti kitaip. Jei būtų antrasis variantas, tai Vilniaus savivaldybė galėjo elgtis kitaip nuo pat pradžių“, – sakė G. Nausėda.
„Todėl norėčiau, kad išsklaidytų tokias abejones, kurios, deja, yra, kad tai yra tiesiog mėginimas išskirti Vilnių ir Smetoną. Istoriškai Vilniaus ir Smetonos išskirti negalima, bet mūsų biurokratų galvose tokį skyrybų procesą organizuoti galima. Tai laukiame atsakymų – kultūros ministras laukia atsakymų, aš laukiu taip pat“, – kalbėjo šalies vadovas.
Dar buvusios Vyriausybės skelbtą konkursą pernai spalį laimėjo projektas „622522“. Jo autoriai Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė siūlo erdvėje Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės pastatyti knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą.
Paminklą A. Smetonai planuojama pastatyti Vilniuje prie Gedimino prospekte 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės.
Vilniaus savivaldybės taryba balandžio pradžioje priėmė rezoliuciją, kuria prašoma Vyriausybės stabdyti konkurso rezultatų įgyvendinimą, nes jos atstovai nebuvo įtraukti į Kultūros ministerijos organizuoto projekto konkurso komisijos sudėtį, o projektams pateikti skirta per mažai laiko.
Be to, taryba įsipareigojo per du mėnesius apsvarstyti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl alternatyvių vietų paminklui prezidentui Antanui Smetonai pastatyti.
Minėtoje vietoje 1918-aisiais stovėjusiame, iki šių dienų neišlikusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A. Smetona, taip pat veikė Lietuvos valstybės pirmieji Ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus.
Čia pradėtas leisti ir nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“.
A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.
Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
G. Nausėda A. Smetoną yra pavadinęs Lietuvos valstybingumo simboliu.
