Prezidentas iš kandidato į kultūros ministro Šarūno Biručio tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja.
Taip ji kalbėjo šalies vadovui Gitanui Nausėdai pirmadienį susitikus su kandidatu į kultūros ministrus socialdemokratu Šarūnu Biručiu.
„Pirma (kryptis – BNS) – pilnos apimties, ambicingas, įvairias kultūros bendruomenes įtraukiantis Kultūros politikos pagrindų įstatymo įgyvendinimas, siekiant kultūros horizontalumo ir sąveikos su visomis kitomis šalies valdymo sritimis“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Jolanta Karpavičienė.
„Antroji strateginės svarbos kryptis – kultūros srities finansavimas ir jo apibrėžtumas ir, žinoma, didinimas. Tai kultūros darbuotojų atlyginimai ir kultūros institucijų, visų pirma, Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos kino centro, Lietuvos kultūros instituto biudžetai“, – sakė patarėja.
Saugomo ir kultūros sinergija
Pats Š. Birutis kaip pagrindinį prioritetą nurodė „kultūros svarbą saugumo dimensijoje“.
„Kada kalbame apie šalies saugumą, gynybą, mes dažniausiai turime galvoje ginkluotę, kietąją galią, bet tokia pat sudėtinė saugumo ir gynybos dalis ir galia yra kultūra“, – sakė kandidatas į kultūros ministrus.
„Geopolitinė situacija pasikeitė, todėl kultūra įgauna žymiai svaresnę reikšmę, nes tai yra mūsų saugumo sudėtinė dalis“, – pridūrė jis
Š. Biručio teigimu, konkretūs kultūros ir saugumo sritis vienijantys aspektai bus numatyti Vyriausybės programos priemonėse.
„Labai elementarus dalykas, pavyzdžiui, informacinis raštingumas arba atsparumas propagandai, arba savo valstybės naratyvo iškėlimas tam, kad mes turėtumėme piliečius, pasiryžusius ginti valstybę. Tai priemonių planą, kaip tai pasiekti, ką padaryti mes tikrai pasistengsime sudaryti“, – kalbėjo jis.
Pasigenda finansavimo kultūrai
Kandidatas taip pat akcentavo, jog visos kultūros sritis nėra finansuojamos „per daug“.
„Mano tikslas būtų matyti kitaip bibliotekas ir bibliotekininkų vaidmenį. Tai jau nebėra knygų išdavėjas, tai turi būti mokytojas, moderatorius, diskusijų iniciatorius. Tam yra reikalingos aukštos kvalifikacijos ir atitinkamas darbo užmokestis“, – sakė jis.
Jis taip pat pažymėjo, jog lėšos, skirtos Medijų rėmimo fondui, turėtų didėti, akcentavo, jog 2025–2027 metų biudžeto projekte sudėlioti prioritetai „nedžiugina kultūros sektoriaus“.
„Mes kalbame apie valstybės saugumą, apie informacinį raštingumą, tai yra klausimus, kurie šiandien gyvybiškai svarbūs“, – sakė jis.
Anot J. Karpavičienės, prezidentas kandidatui į kultūros ministrus išsakė lūkestį, kad kultūra turi tapti vienu iš valstybės prioritetų.
„Be kita ko, svarbu, kad būsimasis kultūros ministras suformuotų stiprią, tiek kultūros bendruomenės, tiek plačiosios visuomenės pasitikėjimą turinčią politinę komandą“, – teigė ji.
Š. Birutis būsimos komandos sudėties plačiau nekomentavo, tačiau pabrėžė, jog sritys, už kuria bus atsakingi viceministrai, bus gana specifinės, reikalaujančios daug profesionalių žinių ir autoriteto.
Šalies vadovas taip pat tikisi, kad „kultūros dėmuo“ atsiras ir bus įgyvendintas būsimosios Vyriausybės programoje.
Kultūrinė edukacija
Dar viena G. Nausėdos išskirta kryptis – kultūros diplomatija, tarptautiškumas ir didelių projektų, pristatančių Lietuvą ir jos kultūrą, įgyvendinimas.
„Visų pirma, Mikalojaus Konstantino Čurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirta programa, jos finansavimas, (...) pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais, nauja Europos Sąjungos finansavimo perspektyva“, – sakė J. Karpavičienė.
Š. Birutis taip pat pabrėžė kultūrinės edukacijos svarbą.
„Mes turime auginti kūrybišką, pilietišką žmogų nuo pat mažens, todėl čia sąlytis arba sinergija su švietimo ministre, švietimo klausimais yra būtina“, – teigė jis.
Kandidatas į kultūros ministrus taip pat žadėjo įgyvendinti moksleiviams ir senjorams skirtus kultūros pasus. Jis pažymėjo, kad šiuo metu moksleivio kultūros pasui skiriami 11 eurų vaikui per metus yra „juokingi pinigai“, todėl aktualu kalbėti apie didesnes sumas ir efektyvų jų panaudojimą.
Kultūros paso priemonė veikia nuo 2019 metų. Ji skirta ugdyti visų Lietuvos mokinių kultūros pažinimo įpročius, plėsti moksleivių kultūrinę patirtį.
Š. Birutis jau yra vadovavęs Kultūros ministerijai 2012–2016 metais. Jis teigė ministro darbo nepasiilgęs.
Į Seimą su socialdemokratais išrinktas Š. Birutis yra vadovavęs Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai, turizmo įmonėms, dirbo Europos Parlamente, tuometinėje Ūkio ministerijoje, dalyvavo derybose dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą.
Jis anksčiau priklausė Darbo partijai, trumpai ėjo partijos pirmininko pareigas.
