Apie vykusį susitikimą ir trumpas pokalbio detales vėliau pakomentavo ir Prezidentūra.
„Prezidentas su ministre pirmininke aptarė padėtį Lietuvos elektros rinkoje, taip pat kitų energetikos išteklių kainų šuolį.
Pokalbyje sutarta, kad Lietuvos vartotojų apsauga šiuo metu yra svarbiausias valstybės prioritetas. Buvo sutarta, kad per artimiausias savaites Vyriausybė parengs priemonių, skirtų gyventojų interesams apsaugoti energijos kainų šoko situacijoje, planą“, – pranešė Prezidentūra.
Pastarosiomis dienomis elektros biržoje „NordPool“ susiformavo rekordiškai aukštos kainos, o mažmeninėje rinkoje vienas tiekėjų pareiškė nutraukiantis fiksuotos kainos sutartis.
G. Nausėda reaguodamas į nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ veiksmus praėjusią savaitę teigė, jog būtina užtikrinti teisinį liberalios elektros rinkos tvarumą ir sakė laukiantis, kada atostogaujanti premjerė grįš į darbą, kad galėtų aptarti situaciją.
Primename, kad vakar TV3 žinios skelbė, kad elektros kaina Lietuvai jau pasiekė absurdo lygį. Už vieną kilovatvalandę didmeninėje rinkoje šiomis dienomis kai kam tenka suploti net 4 eurus. Kad įsivaizduotume, kiek tai yra, pasvarstykime teoriškai. Jei 4 eurus už kilovatvalandę mokėtų statistinė lietuvių šeima, teoriškai jai per mėnesį elektra kainuotų apie 600–700 eurų.
Lietuva gali pasigaminti pigesnės elektros, išnaudoti 9-ąjį Elektrėnų jėgaIinės bloką, tačiau jo elektros tarptautinė birža dėl galiojančių algoritmų neperka. Elektrinė dažniausiai stovi. Pirmasis savo kailiu aukštas elektros kainas išbandęs Lietuvos verslas jau ieško būdų, kaip taupyti elektrą, bendrovės stabdo gamybą, prekybą, užkuria dyzelinius generatorius, ieško kitų būdų, kaip sutaupyti kiekvieną elektros kilovatvalandę.
2012-ųjų metų spalio mėnesį premjero kadenciją baigiantis konservatorius Andrius Kubilius atidarė 9-ąjį Elektrėnų jėgainės bloką, kuris gali pagaminti iki ketvirtadalio visos Lietuvai reikalingos elektros energijos. Jis tada kainavo daugiau nei milijardą litų. Valdžia žadėjo, kad naujasis dujinis blokas sumažins elektros gamybos savikainą. Tačiau dabar visa tai tik gražūs pažadai.
Praėjus dešimtmečiui 9-asis kombinuoto ciklo blokas elektrą gamina tik retkarčiais – per visą šį rugpjūtį dirbo vos vieną dieną. O kol jis snaudžia, elektros kainos virto absurdiškomis, muša rekordus, didmeninė kilovatvalandės kaina Lietuvoje šiandien sugebėjo pakilti iki absurdiškos ribos, 4 eurų ribos nuo 18 iki 19 valandos. O visos dienos vidurkis iki 80 centų už vieną kilovatvalandę. Jeigu prie šios vidutinės paros kainos pridėtumėm likusius mokesčius, kilovatvalandės kaina gyventojui siektų beveik eurą. Tada šeima, kuri per mėnesį sudegina 150 kilovatvalandžių, sumokėtų 150 eurų.
„Pirmiausia neturime savo pigios generacijos. Visa generacija galinti patenkinti Lietuvos poreikį, didžioji dalis yra dujinė, todėl automatiškai pagal dujų kainą ir elektros kaina“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Mūsų kainas formuoja dujos, nes jos yra tas galutinis šaltinis, kuris patekdavo į rinką, patenkindavo tam tikrą poveikį. Ta pati savikaina, ji visam regione yra aukšta“, – kalba „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Energetikos ministras D. Kreivys dėl rekordinės elektros kainos kaltina ir karštus orus, esą šie trukdo elektros linijoms, dėl to jungtys tarp valstybių veikia ne visa jėga.
„Ignitis gamyba“ siūlė Lietuvoje pagaminti pigesnės elektros įjungiant 9-ąjį Elektrėnų jėgainės bloką, tačiau dėl egzistuojančių rinkos taisyklių, algoritmų, birža šios pigesnės lietuviškos elektros neįsileido.
„Nors siūlai pigesnę kainą atmetamas pasiūlymas dėl to, kad kiekis neatitinka, kiekis neatitinka. Trūkumas kiekio mažesnis negu jėgainė technologiškai gali pagaminti“, – aiškina „Ignitis grupės“ atstovas Artūras Ketlerius.
Kitais žodžiais tariant, kai įjungiamas Elektrėnų 9-asis blokas, jis pagamina daugiau elektros, nei reikia rinkai. O „Nord pool“ sureguliuotas taip, kad tokiu atveju geriau perka kito gamintojo mažesnį elektros kiekį už daug didesnę kainą.
„Mūsų generatorius Elektrėnuose yra labai didelio galingumo ir kuomet didelio galingumo generatorius įsijungia, jo pasiūlymą birža atmetė. Tas kiekis numuša kainą tiek, kad jo pasiūlymas tampa brangesnis nei rinkos“, – sako D. Kreivys.
Energetikos ministerija dėl šio Lietuvai nepalankaus kainų skaičiavimo algoritmo kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, kuri turėtų ištirti biržos veikimą. Energetikos ekspertai jau dabar pastebi, kad elektros Lietuvai pritrūko dėl kaimyninių valstybių veiksmų.
„Tikrai labai svarbu išsiaiškinti, kodėl Latvijoje, Estijoje generavimo pajėgumai jie nedalyvavo rinkoje, nors save deklaruoja kaip aktyviais, prieinamais, ar čia nėra kažkokių pažeidimų. Mes girdėjome, kad latvių generatoriai jie negamina todėl, kad jie taupo gamtines dujas žiemai“, – kalba Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
Jeigu „Nord pool“ biržoje išsilaikys tokios aukštos kainos, gyventojai, kurie šiuo metu naudojasi nefiksuota kaina, ir turi garantinį elektros tiekimą, liks gerokai nustebinti, kai po mėnesio gaus kartais didesnes sąskaitas už elektrą.
Visą TV3 žinių reportažą kviečiame stebėti čia:
