Taip jis kalbėjo trečiadienį tebevykstant aukščiausio lygio lyderių susitikimui Ukrainos ir Europos saugumo klausimais.
Panašus vadovų susitikimas Paryžiuje įvyko pirmadienį, tačiau šįkart pakviestos pirmajame susitikime nedalyvavusios Europos šalys, taip pat NATO sąjungininkė Kanada.
„Pateikiau tokį pasiūlymą, kad turėtų būti nustatyta orientacinė data Ukrainos narystės ES, pasiūliau konkrečią datą 2030 sausio 1 dieną. Tai yra realistiškas tikslas bei svarbiausia, kad Ukrainos narystė ES yra mūsų rankose ir mes tikrai rezultatui turime šimtaprocentinės įtakos“, – žurnalistams trečiadienį sakė šalies vadovas.
„Tuo tarpu Ukrainos narystė NATO, žinoma, priklauso ne tik nuo pačios ES sprendimo, bet taip pat ir nuo kitų Aljanso narių sprendimo“, – pridūrė jis.
Ukraina nuo karo pradžios 2022-ųjų vasarį aktyviai siekia tapti ES ir NATO nare. Diskusijos dėl narystės Bendrijoje jau yra prasidėjusios, tuo metu galimybė tapti Aljanso nare – miglota.
Tarp JAV ir Rusijos vykstančiose derybose dėl taikos Ukrainoje Maskva kaip vieną iš sąlygų kelia Kyjivo pasižadėjimą neprisijungti prie NATO.
Maskva seniai ragina išvesti NATO pajėgas iš Rytų Europos, laikydama Aljansą prie savo sienų egzistencine grėsme. Prieš įsiverždama į Ukrainą 2022-ųjų vasarį Rusija taip pat reikalavo, kad Aljansas pasitrauktų iš Vidurio ir Rytų Europos.
Lyderių susitikime dalyvauja ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija, Norvegija, Kanada, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.
Susitikimas rengiamas hibridiniu formatu – kai kurios šalys gali dalyvauti vaizdo ryšiu. Tokiu būdu susitikime dalyvauja ir G. Nausėda.
„Rusijos tam tikra propagandos pergalė“
Dalis Europos lyderių yra sunerimę dėl taikos derybų eigos ir pasikeitusios amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vykdomos Jungtinių Valstijų (JAV) politikos Rusijos atžvilgiu. Jie baiminasi, kad Vašingtonas padarys rimtų nuolaidų Maskvai ir perrašys žemyno saugumo susitarimą, sudarydamas panašų kaip Šaltojo karo laikais susitarimą.
Pats D. Trumpas pastaruoju metu užsipuolė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį pavadinęs jį „diktatoriumi be rinkimų“ bei faktiškai apkaltinęs prieš Rusijos agresiją kovojančios šalies vadovą dėl Maskvos invazijos.
Dalis politikos stebėtojų sako, kad tokia retorika rodo, jog JAV lyderis pasidavė Rusijos skleidžiamam naratyvui. Anot G. Nausėdos, Europos užduotis tai pakeisti.
„Suneramino Rijade įvykusio susitikimo tam tikri signalai, kurie, deja, rodo, kad yra daug klaidingo įsivaizdavimo apie tai, kas vyksta Ukrainoje, klaidingų prielaidų. Tai, ko gero, yra Rusijos tam tikra propagandos pergalė“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
„Manau, kad čia yra ir Europos, ir mūsų demokratinio pasaulio užduotis pakeisti šiuos akivaizdžiai klaidingus naratyvus“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie JAV raginimus surengti rinkimus Ukrainoje, G. Nausėda akcentavo, jog pirmiausia turi būti sutarta „dėl sąžiningos ir ilgalaikės“ taikos.
„Tai yra neįmanoma padaryti – organizuoti rinkimus valstybėje, kuri yra karo būsenoje. Tai tiesus kelias į klaidingus rinkimų rezultatus arba galimą rinkimų sabotažą agresoriaus pajėgomis“, – pabrėžė jis.
G. Nausėdos teigimu, Europa turi ne daryti nuolaidas, o tęsti sankcijas Rusijai. Jis taip pat vylėsi, kad JAV lyderystė taikos derybose bus „teisingame informaciniame fone“.
Nausėda sako, jog priimti sprendimus dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą dar per anksti
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad dar per anksti priimti sprendimus dėl karių siuntimo į Ukrainą taikai palaikyti.
„Manau, kad šitam sprendimui susifermentuoti tikrai yra per ankstyvas etapas“, – trečiadienį teigė prezidentas.
Taip G. Nausėda žurnalistams kalbėjo vykstant Prancūzijos rengiamam aukščiausiojo lygio susitikimui Ukrainos ir Europos saugumo klausimais, kuriame šalies vadovas dalyvauja konferenciniu skambučiu.
Anot prezidento, norint priimti sprendimą dėl karių siuntimo, privalu atsakyti į klausimą, „kokiomis sąlygomis ir kokioje stadijoje šie taikos palaikytojai galėtų atsirasti“.
„Taip, tokios diskusijos vyksta (dėl karių siuntimo – BNS), bet galimi labai įvairūs formatai. Pirma – kokiu atveju tie taikos palaikytojai būtų Ukrainoje nusiųsti, na, įsivaizduoju, kad tai galima būtų svarstyti tik taikos sudarymo arba ugnies nutraukimo scenarijumi“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovo patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė, yra sakiusi, jog Lietuva galėtų siųsti į Ukrainą karius instruktorius apmokyti vietinėms pajėgoms.
„(...) dėl karių siuntimo platesnėms operacijoms tikrai dar nėra apsispręsta, o ir Lietuvoje mes esam paprašę ir Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijų patarimo“, – kalbėjo G. Nausėda.
Europos sąjungininkai vieningos pozicijos dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą neturi.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) sakė, kad yra pasirengęs apsvarstyti galimybę dislokuoti britų pajėgas taikai palaikyti.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį vienam regioniniam laikraščiui teigė, jog nors Paryžius „nesiruošia siųsti į frontą sausumos pajėgų, kurios dalyvautų konflikte Ukrainoje“, jis svarsto galimybę siųsti „ekspertus ar net ribotą karių skaičių“ į nekonfliktines zonas, siekiant konsoliduoti ir sustiprinti Ukrainą.
Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pareiškė, kad diskusijos dėl taikos palaikymo pajėgų siuntimo į Ukrainą vyksta „visiškai per anksti“.
Per trečiąsias Rusijos karo Ukrainoje metines G. Nausėda kartu su kitų valstybių lyderiais lankysis Kyjive
Ukrainoje minint trečiąsias plataus masto Rusijos invazijos metines, prezidentas Gitanas Nausėda kartu su kitų šalių lyderiais lankysis Kyjive.
„Tai vizitas, kuris organizuojamas trečiųjų karo metinių sukakčiai paminėti. Taip, mes tuo metu būsime Ukrainoje. Taip pat bus ir labai nemažai lyderių. (...) Tai tikrai bus gerokai platesnis nei Baltijos valstybių ir net nei Baltijos ir Šiaurės valstybių formatas“, – trečiadienio vakarą Prezidentūroje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Manau, kad mes tikrai ten susitiksime, bus dar proga pakalbėti apie tai, kas vyksta pastaruoju metu ir ką reikėtų daryti artimiausioje ateityje“, – pažymėjo jis.
Apie tai, jog planuojamas G. Nausėdos vizitas į Ukrainą, šią savaitę „Žinių radijui“ užsiminė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Artėjant trečiosioms karo metinėms, antradienį Saudo Arabijos sostinėje Rijade įvyko JAV ir Rusijos delegacijų derybos. JAV Valstybės departamentas po pokalbių pranešė, kad amerikiečių valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitarė „paskirti atitinkamas aukšto lygio komandas, kurios pradėtų darbą kuo greičiau užbaigti konfliktą Ukrainoje“.
Visgi, prie šių derybų stalo nebuvo pakviesta nei Ukraina, nei Europos lyderiai.
Atsaku į šias derybas tapo pirmadienį ir trečiadienį Prancūzijoje vykę neformalūs viršūnių susitikimai dėl Ukrainos ir Europos saugumo.
Pirmadienį vykusiame susitikime dalyvavo Lenkijos, Danijos, Nyderlandų, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos vyriausybių vadovai, NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.
Į trečiadienį vykstantį susitikimą pakviesta Norvegija, Kanada, Baltijos šalys, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.
Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
