Jis atkreipė dėmesį, kad iš penkių didžiųjų miestų keturiuose pergalę pasiekė būtent jie.
„Tai, prezidento manymu, yra svarbus demokratijos vystymosi Lietuvoje bruožas“, – teigiama BNS perduotame G. Nausėdos komentare.
Politinių komitetų atstovai pirmajame ture laimėjo mero rinkimus Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje, o Klaipėdoje pateko į antrą rinkimų turą. Šiose savivaldybėse politinių komitetų kelti sąrašai sulaukė didžiausio rinkėjų palaikymo.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, politiniai komitetai šiemet bendrai surinko 13,84 proc. rinkėjų balsų. Prieš ketverius metus šis rezultatas buvo dvigubai didesnis ir siekė 26,76 procento. Tačiau tuomet savivaldos rinkimuose dalyvavo 87 visuomeniniai komitetai, iškėlę 2,6 tūkst. kandidatų. Šiemet – 32 politiniai komitetai su 1 tūkst. kandidatų.
Priimdamas Rinkimų kodeksą Seimas sugriežtino šių politinių darinių registravimą – juos privalu įsteigti kaip juridinį asmenį, jie turi pateikti ir finansines rinkimų ataskaitas.
Valstybės vadovo teigimu, džiugu, kad šiuose savivaldos rinkimuose rinkėjai buvo aktyvesni nei 2019 metais ar 2020 metų Seimo rinkimuose.
Jo nuomone, tai rodo augantį žmonių pasitikėjimą vietos valdžia.
„Vienas svarbiausių mano siekių – mažinti regioninę atskirtį ir didinti vietos valdžios įtaką. Per daugelį metų savivalda buvo paversta podukra, nors būtent ji yra arčiausiai žmonių ir geriausiai žino bei gali spręsti jų kasdienes problemas. Šis požiūris jau keičiasi centrinėje valdžioje, o ir patys žmonės, kaip dabar matome, ima vis labiau pasitikėti savo vietos valdžia“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, savivalda nusipelnė pagarbos ir pasitikėjimo, nes pastarųjų metų krizes spręsti padėjo būtent ji.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad jau pirmajame ture išrinkti net 26 merai ir absoliuti dauguma jų perrinkti nebe pirmai kadencijai, „o tai reiškia, kad žmonės įvertino konkrečius darbus, konkrečius pokyčius ir jiems pritarė“.
