G. Nausėda 2000–2018 m. ėjo SEB banko vyriausiojo ekonomisto pareigas.
Komisijoje turėjo liudyti ir Virginijus Doveika – 2006–2009 m. vadovavęs SEB Tarptautinių verslo klientų skyriui Verslo klientų ir institucijų departamente. Tačiau, kadangi ryte posėdyje nepasirodė komisijai pirmininkaujantis S. Jakeliūnas, posėdis narių sutarimu atšauktas. Vis dėlto vėliau pavyko S. Jakeliūnui prisiskambinti, jis liepė posėdį tęsti.
Ženklus matė jau anksti
Posėdžio pradžioje G. Nausėda citavo 2006 metų pradžios žiniasklaidos tekstus apie ekonominę įtampą šalyje, kur cituojamas ir jis pats, taip pabrėždamas, kad ženklų apie artėjančią krizę buvo matyti gana anksti.
„Kuo labiau kainos kils, tuo skaudesnis bus jų kritimas“, – tada apie nekilnojamojo turto kainas spaudai kalbėjo G. Nausėda.
Paklaustas, kaip į tai reagavo pats SEB bankas, G. Nausėda pabrėžė, kad banko nuomonė gali būti tik rekomendacinė.
„Apibendrinant galima pasakyti taip: šitoje nekilnojamojo turto euforijoje dalyvavo visi, įskaitant ir kredito įstaigas. Bet euforija buvo visuotinė, kol 2008 metais ėmė pamažu slopti. <...> Pati krizės užuomazga kilo 2006–2007 metais JAV investiciniuose bankuose“, – pastebėjo buvęs banko ekonomistas.
Aiškindamas krizės priežastis, G. Nausėda akcentavo, kad du trečdalius nuosmukio lėmė išorinės priežastys, o likusį trečdalį – vidinės.
Tuo metu S. Jakeliūnas po posėdžio žiniasklaidai teigė manantis, kad dėl krizės kalti būtent komerciniai bankai.
„SEB banko, kaip ir kitų didžiųjų bankų atsakomybė, kad jie, spausdindami pinigus, sukėlė ekonomikos bumą, ypač statybų sektoriuje. To padariniai buvo sparčiai augančios pajamos į biudžetus. Politikai, matyt, galvojo, kad tai tęsis amžinai arba nebus sprogimo. Už krizę Baltijos šalyse atsakingi čia veikiantys komerciniai bankai“, – tv3.lt kalbėjo S. Jakeliūnas.
Valdžia į perspėjimus nereagavo
G. Nausėda pamena, kad maždaug 2008 metais tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas mezgė labai glaudžius santykius su šalies ekonomistais, kviesdamasis juos į posėdžius pietų metu, o po to rengdamas bendras spaudos konferencijas.
„Bet vėliau mes ėmėme suvokti, kad tai parodomosios akcijos, niekas neklauso, ką mes tų posėdžių metu sakome. Kai mes pradėjom kritikuoti ne tik tokį požiūrį į ekonomistus, bet ir pačią valdžią, nes buvo daugybė pasakymų, kas gresia, sulaukėme reakcijos iš premjero pusės, kad viskas bus gerai, čia tik sulėtėjimas“, – posėdyje kalbėjo G. Nausėda.
Įdomu tai, kad kiek anksčiau komisijai liudijęs G. Kirkilas dėl ekonominio pablogėjimo kaltino tuometinį Seimą. G. Kirkilas komitetui pasakojo jau 2006 metais girdėjęs Lietuvos banko įspėjimą, kad šalies ūkis buvo smarkiai priklausomas nuo kredito, tačiau pabrėžė, kad būtent Seimas, priimant 2008 metų biudžetą, reikalavo didesnių išlaidų.
Išvados – pavasarį
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atlieka parlamentinį tyrimą, nagrinėjantį 2009–2010 metų finansų krizę. Tyrimui vadovauja komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Tyrimą atliekančiai komisijai jau liudijo Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius, ekspremjeras Gediminas Kirkilas, tuometinis finansų ministras Rimantas Šadžius, buvęs Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pokalbiui taip pat ketinama kviesti 2008-2012 m. premjero pareigas ėjusį Andrių Kubilių, buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę, „Swedbank“ ekonomistą Nerijų Mačiulį ir kt.
Vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį komiteto nariai ketina keliauti į Švedijos Centrinį banką ir šalies Finansų inspekciją. Savo išvadas komisija ketina pateikti Seimo pavasario sesijoje kitąmet.
