Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovo nuomone, pataisa „atitinka valstybės nacionalinio saugumo interesus ir yra prasminga siekiant teisinėje valstybėje turėti tinkamus teisinius mechanizmus apsaugoti Lietuvos piliečius“.
Sprendimus dėl malonės prezidentas galės priimti gavęs Malonės komisijos rekomendacijas.
Įstatymo pataisą pateikė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, jai paramą išsakė Prezidentūra.
BNS šaltinių teigimu, pataisa susijusi su planuojamais Lietuvos ir Rusijos mainais, apsikeičiant šiuo metu kalinamais piliečiais.
BNS žiniomis, prezidento G. Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba dėl šnipų apsikeitimo apsisprendė spalį.
Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį.
Į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis, nurodė šaltiniai.
Maskvos malonės komisija spalio pabaigoje rekomendavo suteikti malonę Rusijoje už šnipinėjimą 14 metų nelaisvės nuteistam norvegui Frodei Bergui.
Lietuvos Baudžiamasis kodeksas iki šiol numatė, kad nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu prezidentas patenkina jo malonės prašymą, o malonės suteikimo tvarką nustato prezidentas.
Įstatymo iniciatoriai teigia, kad prezidentas negali remtis šia bendra nuostata tuo atveju, jei nori suteikti malonę žvalgų mainų atveju.
Įstatymo pataisa numato, kad prezidentas gali patenkinti nuteistojo malonės prašymą ir tuo atveju, jeigu, susitarus su užsienio valstybe, siekiama sugrąžinti į Lietuvą toje užsienio valstybėje esantį Lietuvos pilietį, kuris veikdamas Lietuvos valstybės interesais užsienio valstybėje yra nuteistas, ar jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas.
Kai kurie teisininkai ir politikai sako, kad siūloma pataisa yra perteklinė, nes įstatymas ir dabar leidžia prezidentui atleisti bet kokį nuteistąjį nuo bausmės atlikimo. Kritikai taip pat teigia, kad remdamasi tokiu įstatymu Lietuva faktiškai pripažintų, jog susigrąžinimas Lietuvos pilietis vykdė šnipinėjimą.
