Prezidentas G. Nausėda sako, kad Seime svarstoma mokesčių reforma turi prisidėti ne tik prie siekio didinti išlaidas gynybai, bet ir padėti mažinti pajamų nelygybę.
„Mokesčių pertvarkos metu taip pat būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp socialinės ir ekonominės politikos prioritetų ir poreikių. Tikrai netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis, didindami skurdą ir socialinę atskirtį“, – ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė šalies vadovas.
„Todėl Vyriausybės parengti bei Seimo patvirtinti mokesčių pakeitimai turi prisidėti ir prie pajamų nelygybės mažinimo“, – pridūrė jis.
Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, kitais metais į valstybės biudžetą planuojama papildomai surinkti 278,8 mln. eurų, 2027 metais – 551,9 mln. eurų.
Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai. Lietuva ketina 2026–2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pasak G. Nausėdos, jautriausios visuomenės grupės pastaruoju metu pagrįstai kelia klausimų dėl šalyje augančios skurdo rizikos, o sparčiai didėjančios pragyvenimo ir ypač būsto išlaikymo išlaidos vis labiau spaudžia mažesnių pajamų gavėjus.
Nausėda: „Dabar – ne laikas lengviau atsikvėpti“
G. Nausėda giria „pagaliau deramas“ Lietuvos investicijas į gynybą.
„Pastaraisiais metais kryptingai stiprinome Lietuvos valstybę, mažindami skurdą ir socialinę bei regioninę atskirtį. <...> Svarbiausia, pagaliau pradėjome deramai investuoti į krašto apsaugą. Ne tik žodžiais, bet ir darbais parodėme, kad valstybės ir mūsų žmonių saugumas šiandien yra prioritetas“, – teigė jis.
„Puikiai žinau – Lietuvos žmonės nenori karo. Mes trokštame taikos, stabilumo ir saugumo. Būtent todėl privalome stiprinti nacionalinę gynybą ir prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos efektyvumo.
Žengėme pirmuosius žingsnius kurdami nacionalinę diviziją – Lietuvos ginkluotųjų pajėgų pagrindą. Valstybės gynimo taryboje priėmėme sprendimą iki 2030 metų gynybai skirti ne mažiau kaip 5 procentus. bendrojo vidaus produkto. Reikšmingai sustiprinome atgrasymą, užtikrinę ilgalaikį Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje“, – pabrėžė G. Nausėda.
Tačiau dabar – ne laikas lengviau atsikvėpti, sako šalies vadovas.
„Negalime ignoruoti sparčių pokyčių už šalies ribų. Gyvename karų ir spartaus tarptautinių normų nykimo laikotarpiu. Mažėja demokratijos draugų ir daugėja priešų. Vis garsiau skamba raginimai grįžti į neva geresnius praeities laikus.
Šiandien privalau pasakyti: tai nėra Lietuvos kelias. Daug visko savo istorijoje patyrusi ir iškentėjusi Lietuva nesigręžioja ir nesižvalgo per petį.
Lietuva – mes visi – privalome ne tik žvelgti, bet ir žengti į priekį.
Vieni nepakeisime pasaulinių procesų. Tačiau galime gerai apgalvotais sprendimais lemti savo likimą. Privalome įnešti savo indėlį į Europos ir pasaulio saugumą. Kurti ateities pasaulį, kuriame sau vietą rastų būsimos Lietuvos žmonių kartos“, – kalbėjo prezidentas.
Nausėda: rusų išpuoliai prieš gyventojus, moterų ir vaikų žudynės – joks atsitiktinumas
Prezidento teigimu, šiandien nėra alternatyvos NATO.
„Sąjungininkų kariniai pajėgumai, tarp jų ir Jungtinių Amerikos Valstijų branduolinis skėtis, bei nepajudinamas kolektyvinės gynybos įsipareigojimas „vienas už visus – visi už vieną“ sudaro mūsų saugumo pagrindą“, – kalbėjo jis.
Anot G. Nausėdos, Lietuva taip pat suinteresuota priimti dar daugiau amerikiečių karių.
„Vilniaus NATO viršūnių susitikime prieš dvejus metus patvirtinome naujos kartos regioninius gynybos planus, kurie remiasi stipriu priešakinės gynybos principu. Dabar juos reikia nedelsiant užpildyti trūkstamais pajėgumais. Aljanso priešakinė gynyba turi veikti tiksliai ir patikimai“, – pabrėžė jis.
G. Nausėdos teigimu, Lietuvos uždavinys – neleisti Europai užsimiršti iliuzijose.
„Lietuvos uždavinys – neleisti Europai užsimiršti iliuzijose. Turime palaikyti bendrą vertybinę kryptį ir tvirtus transatlantinius ryšius. Rodyti lyderystę savo pavyzdžiu. Nes kam daugiau, jei ne mums, turi rūpėti regiono ir visos Europos saugumas? Kiek Vakarų šalių taip realistiškai vertina trapią mūsų regiono situaciją ir taip gerai pažįsta Rusiją?
Šiandien mums neužtenka pasakyti, kad Europa kažko nemoka, negali ar nenori daryti. Turime patys reikšmingai didinti išlaidas gynybai, o tada reikalauti iš kitų. Plėtoti karinės pramonės pajėgumus, o tada reikalauti iš kitų. Mokytis iš karo Ukrainoje pamokų, priimti ir pritaikyti naujas karybos idėjas, o tada reikalauti iš kitų“, – kalbėjo prezidentas.
Būtent Ukrainoje šiandien klojami naujosios Europos pamatai, sako šalies vadovas.
„Ukrainos kariai, tarp jų ir lietuviai savanoriai, kovoja už laisvę, kuri mums – bendra. Ukrainiečių valia priešintis gina ir mus čia, Lietuvoje.
Šią valią Rusija siekia palaužti bet kokia kaina. Žiaurūs išpuoliai prieš gyventojus, moterų ir vaikų žudynės – joks atsitiktinumas. Rusija tai darė vakar, daro šiandien, darys rytoj. Mirtį sės ir už Ukrainos ribų, jei tik nebus sustabdyta.
Štai kodėl vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų – visokeriopa pagalba Ukrainai. Remsime ją, kiek tik reikės – iki pergalės, kuri apimtų visų okupuotų teritorijų sugrąžinimą“, – teigė G. Nausėda.
Nausėda apie visuomenės gynybą: būsime išvien
G. Nausėdos teigimu, numatyti darbai gali greitai netekti prasmės, jei pro pirštus žiūrėsime į savo valstybės saugumą ir gynybą. Visgi prezidentas pasidžiaugė, kad šalis juda „teisinga kryptimi“, vis daugiau investuodama į saugumą ir gynybą.
„Turime aiškų planą, ką ir kaip turime daryti. Kurdami nacionalinę diviziją, privalome plėsti profesionaliąją tarnybą ir apmokyti rezervą. Reikalingi dideli karinės technikos įsigijimai, kurie ne tik užtikrintų kiekvieno Lietuvos teritorijos centimetro gynybą, bet ir prisidėtų prie efektyvaus atgrasymo.
Sparčiai pastatėme ir atidarėme naujus karinius miestelius Vilniuje, Šilalėje ir Šiauliuose. Į priekį juda Vokietijos brigadai skirto Rūdninkų karinio miestelio kūrimo darbai. Artimiausiu metu mūsų bei sąjungininkų kariams reikės dar daugiau jų reikmėms pritaikytos infrastruktūros, įskaitant ir karinius poligonus“, – vardijo prezidentas.
Pasitraukusi iš kasetinius šaudmenis ir priešpėstines minas draudžiančių konvencijų, Lietuva, anot G. Nausėdos, galės geriau pasiruošti valstybės sienų gynybai ir priešo atgrasymui.
Tiesa, valstybės gynyba neveiks be piliečių įsitraukimo, pabrėžė prezidentas. Kalbėdamas Seimo nariams, jis akcentavo, jog vystant nacionalinę diviziją svarbu plėsti profesionaliosios karo tarnybos pajėgumus, apmokyti rezervistus, planuoti ir įgyvendinti karinės technikos įsigijimus.
„Todėl daugiau dėmesio turime skirti Lietuvos šaulių sąjungai, stiprinti komendantūras, tobulinti mobilizacijos sistemą. Kiekvienas turime žinoti savo funkcijas kritinėje situacijoje.
Noriu pažymėti – visi Lietuvos piliečiai yra svarbūs, nepriklausomai nuo to, kokia kalba jie bendrauja namuose. Nuo seno Lietuvos gerovę petys petin kūrė įvairios tautos. Taip bus ir toliau – būsime išvien, drauge spręsime problemas, drauge džiaugsimės savo darbo vaisiais“, – kalbėjo jis.
Ragina pradėti argumentuotą diskusiją dėl mažųjų branduolinių reaktorių
G. Nausėda ketvirtadienį paragino pradėti argumentuotą diskusiją dėl mažųjų branduolinių reaktorių poreikio Lietuvoje.
„Žvelgiant toliau į ateitį, būtina pradėti argumentuotą diskusiją dėl mažųjų branduolinių reaktorių. Jie galėtų užtikrinti didesnį elektros generavimo pastovumą“, – Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė šalies vadovas.
Pernai Seimo patvirtintoje atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijoje numatyta galimybė po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius.
BNS rašė, kad dabartinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tebevystomą technologiją vertina atsargiai ir abejoja, ar Lietuva turėtų būti tarp pirmųjų ją pritaikančių šalių.
G. Nausėda sakė, kad energetika yra sritis, kur Lietuva per pastarąjį dešimtmetį pasiekė bene daugiausiai.
„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad tikrai daug padarėme, siekdami Lietuvos energetikos sistemos atsparumo. Šioje srityje esame pavyzdys visai Europai, pamažu besivaduojančiai iš Rusijos šantažo“, – teigė prezidentas.
Pernai Lietuva išpirko suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, šiemet kartu su kitomis Baltijos šalimis užbaigė elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa.
„Šiandien, nutraukę paskutinius energetinius ryšius su Rusija, esame laisvi toliau stiprinti savo energetiką. Privalome kuo greičiau plėtoti atsinaujinančius energetikos šaltinius, užsitikrinti nuosavą elektros gamybą iki 2028 metų ir kartu su Lenkija įgyvendinti „Harmony Link“ projektą“, – sakė G. Nausėda.
Ragina padėti šeimoms, institucijas – taupyti
Šalies vadovas dar kartą paragino įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį vaikus auginančius šeimoms kartu su mokesčių pertvarka.
„Tai būtų rimta paspirtis Lietuvos šeimoms – mūsų visuomenės pagrindui“, – sakė jis.
Prezidentas taip pat siūlo ne mažiau kaip 20 procentų planuojamo „Sodros“ biudžeto pertekliaus skirti individualiosios pensijos dalies indeksavimui.
G. Nausėdos teigimu, mokesčių reforma turi padėti užtikrinti viešųjų paslaugų finansavimą, tačiau ar ji bus sėkmingi, priklauso nuo kelių dalykų.
Jis paragino valstybės institucijas atidžiau leisti pinigus.
„Valstybei kreipiantis į žmones, vertėtų kritiškai pažvelgti ir į save. Kokias milžiniškas lėšas mes tiesiog išpučiame per kaminą? Kiek permokame už prekes ir paslaugas viešuosiuose pirkimuose? Kiek pinigų ištaškome neva kvalifikacijos kėlimui, kuris tampa banaliais vakarėliais ir maloniu nieko neveikimu?“, – sakė prezidentas.
Pasak jo, taip pat svarbu, kad pokyčiai neturėtų didesnio poveikio vartojimui ir investicijoms.
Kaip rašė BNS, Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai numato nekilnojamojo turto apmokestinimo pakeitimus, tris progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, 1 proc. punktu didinamą pelno mokestį, dalies draudimo sutarčių apmokestinimą, pridėtinės vertės mokesčio tarifų pakeitimus, vadinamojo cukraus mokesčio įvedimą.
Nausėda: „Švietimas negali būti vertinamas vien buhalteriniais metodais“
Kritikuodamas nesibaigiančias švietimo reformas, G. Nausėda ragino centrinę valdžią atsisakyti buhalterinių metodų ir labiau pasitikėti savivaldybėmis.
Jis sakė, kad viešėdamas regionuose vis girdi išgąstingas kalbas apie grėsmę, jog viena ar kita mokykla bus uždaryta dėl pernelyg mažo mokinių skaičiaus atskirose klasėse.
„Suprantu, kad, daliai mokyklų tuštėjant, kartais tenka priimti nelengvus sprendimus. Tačiau kartais aklas taisyklių laikymasis kelia grėsmę net ir pakankamai didelėms bei sėkmingai veikiančioms mokykloms“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo valstybės vadovas.
„Švietimo įstatymas numato savivaldybėms pareigą tvarkyti mokyklų tinklą taip, kad jis būtų optimalus ir užtikrintų švietimo kokybę. Leiskime joms tai daryti! Liaukimės iš Vilniaus smulkmeniškai reguliuoti net ir klasių dydžius“, – teigė jis.
„Švietimas negali būti vertinamas vien buhalteriniais metodais“, – pridūrė prezidentas.
Jo teigimu, reformuojant švietimą, pasiklysta, išbarstytas intelektinis švietimo politikos potencialas, priimant politinius sprendimus nesiremta mokslo duomenimis, neįsiklausyta į švietimo bendruomenės balsą, mokytojai paversti vykdytojais iš jų reikalaujant nuolankumo ir paklusnumo, reformos darytos dėl reformų, politinių dividendų, o ne dėl moksleivių ir pedagogų.
„Taip ilgiau tęstis nebegali“, – sakė G. Nausėda.
„Negalime leisti, kad suprekintoje švietimo sistemoje mokiniai ir studentai galutinai taptų krepšeliais, o mokytojai ir dėstytojai – žmogiškaisiais ištekliais“, – tvirtino jis.
Savivaldos nepasitenkinimą sukėlė ankstesnės Vyriausybės įvesti kiekybiniai kriterijai norint suformuoti trečiąsias klases gimnazijose. Šiose klasėse privalėjo būti ne mažiau kaip 21 moksleivis.
Taip pat nuo pernai galiojo taisyklė, užtikrinanti valstybinį finansavimą tik tokioms ir didesnėms gimnazijų klasėms.
Kovo mėnesį centro kairės Vyriausybė leido miestelių gimnazijose sudaryti trečiąsias ir ketvirtąsias gimnazijos klases, jeigu jose mokysis ne mažiau kaip 12 mokinių, o savivaldybė prisidės skirdama 50 proc. mokymo lėšų. Ši tvarka nebus taikoma miestams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, jeigu būtų likusi ankstesnė nuostata, kad baigiamosiose klasėse turi būti ne mažiau kaip 21 mokinys, 56 mokyklos naujais mokslo metais nebegalėtų formuoti trečiųjų gimnazinių klasių.
Kritika praėjusiam Seimui
Kalbėdamas apie visuomenės sveikatą, G. Nausėda sako, kad ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Tiesa, kartais tai nutinka per vėlai.
„Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovas ragina ieškoti konkrečių būdų, kaip sumažinti eiles pas gydytojus.
„Anksčiau buvo daug kalbama apie perteklinės biurokratijos šalinimą sveikatos apsaugoje – atėjo laikas parodyti konkrečius rezultatus!“ – pabrėžė jis.
Anot G. Nausėdos, prioritetą reikia skirti sveikatos nelygybės mažinimui.
„Adekvačias medicinines paslaugas turi gauti visi Lietuvos gyventojai, nepaisant jų gyvenamosios vietos. Pažangiausia diagnostika ir gydymas, o tai reiškia – ir aukštos kvalifikacijos gydytojai, patyrę slaugytojai, turi pasiekti kiekvieną šalies regioną.
Vis dar pralaimime nacionalinėje kovoje su širdies ligomis, vėžiu, insultu ir kitais sunkiais susirgimais. Kol nesugebame užtikrinti viešųjų sveikatos paslaugų prieinamumo, vis daugiau Lietuvos gyventojų jaučiasi priversti mokėti privatiems paslaugų teikėjams. O kaip dėl tų, kurie susimokėti negali?“ – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas kritikuoja praėjusio Seimo sprendimą suteikti nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančioms įstaigoms teisę išduoti siuntimus pas specialistus.
„Vetavau įstatymo pakeitimus, kurie galėjo išbalansuoti visą nacionalinę sveikatos sistemą, ypač jos išteklių planavimą ir teisingą paskirstymą“, – teigė šalies vadovas.
G. Nausėda taip pat ragina didinti inovatyvaus gydymo bei naujų vaistų prieinamumą, ambulatorinių paslaugų plėtra regionuose.
Jis taip pat pabrėžia, jog sparčiai senstant visuomenei, būtina spręsti slaugos ir ilgalaikės priežiūros problemas.
„Lūkesčiai Sveikatos apsaugos ministerijai – išties dideli. Tačiau potenciali nauda – dar didesnė. Ši Vyriausybė turi progą įgyvendinti istorinius pokyčius, kurių teigiamus rezultatus pajaustų daugelis šalies gyventojų“, – nurodė prezidentas.
Deda viltis į Regionų ministeriją
Dėmesį regionams metiniame pranešime skyręs prezidentas sakė, kad Vyriausybės nebūdavo linkusios tesėti pažadų savivaldai, neveikė sistemiškai, vykdė viena kitai prieštaraujančias reformas.
Pasak jo, tai lėmė, kad „paslaugos vis labiau tolo nuo žmonių“, o Europos Sąjungos lėšos nebuvo investuojamos efektyviai.
Visgi šalies vadovas teigė matantis, kad regioninė politika pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio, ir tvirtino tikintis, jog jo idėja steigti Regionų ministeriją pasiteisins tolygiai regionų plėtrai.
„Vyriausybės ryžtas imtis konkrečių regioninės politikos formavimo darbų suteikia vilties, kad pasinaudosime bene paskutine galimybe reikšmingai sumažinti regioninę atskirtį“, – sakė G. Nausėda.
„Steigiant naują ministeriją ir perskirstant atsakomybes, esminiu orientyru turi likti didesnis savivaldos savarankiškumas. Būtina siekti, kad merai kartu su savivaldybių tarybomis galėtų priimti daugiau sprendimų ir turėtų tam reikalingų išteklių“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad Vyriausybė ketina įsteigti Regionų ministeriją kitų metų viduryje.
Iš Nausėdos – užuominos Paluckui
Savaitę besitęsiant skandalui dėl premjero Gintauto Palucko bei jam dalinai priklausančių įmonių sąsajų, į susiklosčiusią situaciją savo šeštajame metiniame pranešime netiesiogiai referavo ir G. Nausėda. Šalies vadovo teigimu, prieš pradedant politiko kelią, derėtų įsivertinti, ar dalyvavimas versle nepakenks darbui. Priešingu atveju, pažymi prezidentas, neišspręsti klausimai „vers atsimušinėti nuo pagrįstų ir nepagrįstų įtarinėjimų“.
„Užsivilkus politiko mantiją, vertėtų devynis kartus pamatuoti ir savo dalyvavimą versle. Priešingu atveju neišspręsti santykio su verslu klausimai nuolat gramzdins gražiausias iniciatyvas ir vers atsimušinėti nuo pagrįstų ir nepagrįstų įtarinėjimų“, – metiniame pranešime teigė G. Nausėda.
„Pergalė rinkimuose suteikia politikui žmonių pasitikėjimo kreditą. Kreditą, kurio užstatas yra tautos pagarba valstybei ir jos institucijoms. Kreditą, kurį iššvaistyti labai lengva. Deja, kas kartą stebėdami pirmuosius naujų rinkimų nugalėtojų žingsnius matome, kaip tas pasitikėjimas švaistomas. Kartais – iš piktos valios, bet dažniau – neįvertinus politikui tenkančios atsakomybės naštos“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę pasirodęs bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog Gintauto Palucko kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdoma įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. Ji gauta socialdemokratui jau einant ministro pirmininko pareigas.
Anot tyrimo, kita premjero, kartu su M. Milašausku kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo pretenduoti į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams, todėl paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai ir Registrų centrui dar nėra pateikusi finansinių ataskaitų.
Pats G. Paluckas žurnalistams jau aiškinosi, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato. Visgi, reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos raginimus, premjeras kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas įvertinti, ar šioje situacijoje nebuvo supainioti vieši ir privatūs interesai. Į VTEK kreipėsi į Seimo opozicinės jėgos.
Trečiadienį posėdžiavusi VTEK nusprendė pradėti tyrimą dėl premjero G. Palucko galimo interesų konflikto.
Nausėda apie žlugusį balsavimą dėl Dudėno: politinė sistema neišlaikė moralės egzamino
Nepanaikinęs į „čekiukų“ istoriją įsivėlusio socialdemokratų frakcijos nario Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės, Seimas „užlipo ant to paties grėblio“ ir užkirto kelią teisingumui. Šalies vadovo teigimu, už tokius sprendimus atsakingi asmenys „turėtų atidžiai pasižiūrėti į veidrodį ir pagalvoti, ką veikia Seime“.
„Liūdniausia, kai kliūtimi teisingumui tampa tautos išrinktų Seimo narių sprendimai. Nepaisant visų naujosios valdančiosios daugumos pažadų, nepaisant net susitarimo dėl koalicinės sutarties, Seimas ir vėl užlipo ant to paties grėblio, nesugebėdamas panaikinti ikiteisminiame tyrime atsidūrusio parlamento nario teisinės neliečiamybės“, – į parlamentarus kreipėsi G. Nausėda.
„Lietuvos politinė sistema neišlaikė dar vieno moralės – ir paprasčiausio padorumo – egzamino. Atsakingi asmenys turėtų atidžiai pasižiūrėti į veidrodį ir pagalvoti, ką veikia Seime ir ar yra pajėgūs pateisinti rinkėjų pasitikėjimą“, – pabrėžė jis.
Kritiškai apie žlugusį balsavimą dėl A. Dudėno imuniteto prezidentas yra pasisakęs ir anksčiau.
„Pasakyti, kad man yra gėda dėl šito Seimo sprendimo būtų netikslu – man yra labai gėda. Seimas su šita gėdos žyme dabar privalės gyventi“, – balandžio mėnesį yra teigęs G. Nausėda.
ELTA primena, kad balandžio pabaigoje Seime žlugo balsavimas dėl socialdemokratų frakcijos nario A. Dudėno teisinės neliečiamybės naikinimo. Tam pritrūko vos poros balsų – už imuniteto naikinimą pasisakė tik 69 parlamentarai. Tam, jog būtų leista patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, reikia bent 71 Seimo nario balso.
Balsavime nedalyvavo 30 socialdemokratų, 16 valdančiajai daugumai priklausančios „Nemuno aušros“ atstovų, 2 demokratai „Vardan Lietuvos“, dalis opozicijos atstovų.
Vis tik, centro kairės koalicija savo sutartyje yra numačiusi, jog „bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos“.
Po tokios balsavimo baigties Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio vedama „Vardan Lietuvos“ pareiškė, jog socialdemokratai pažeidė koalicinę sutartį. Netrukus po to demokratai užsiminė apie galimą pasitraukimą iš valdančiosios daugumos. Vis dėlto, netrukus po to posėdžiavusi partijos valdyba tokio žingsnio nesiėmė, tačiau paragino socialdemokratus taisyti padarytas klaidas.
Nausėda: sprendimą dėl partnerystės turi priimti Seimas, o ne teismai
Sprendimą dėl partnerystės įteisinimo privalo priimti Seimas, o ne teismai, teigia G. Nausėda.
„Konstitucinis Teismas neseniai tarė aiškų žodį dėl partnerystės. Ankstesnis Seimas, daug triukšmavęs ambicingais projektais, galiausiai nieko nenuveikė. Šis Seimas privalo pagaliau pateikti sprendimą, atsižvelgdamas į visuomenės lūkesčius“, – pareiškė valstybės vadovas.
„Lietuvos žmonės neturėtų dėl savo teisių masiškai mindžioti teismų slenksčius“, – pabrėžė jis.
G. Nausėdos teigimu, Lietuvos teismai šiandien turi daug kitų užduočių.
Balandžio 17-ąją Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Be to, prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, jog normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.
Skirtingos lyties porų partnerystę Seimas Civiliniame kodekse numatė dar prieš 24 metus, tačiau ją detaliau apibrėžiančio įstatymo nepriėmė iki šiol. Pasak KT, tai yra netoleruotina situacija.
Todėl teismas pažymėjo, jog paskelbtus jo nutarimą pradės galioti Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios bendrą asmenų gyvenimą neįregistravus santuokos. Tai reiškia, kad asmenys partnerystę gali įteisinti kreipdamiesi į teismą, kol įstatymų leidėjas nenustatęs tokios santykių įregistravimo tvarkos.
Lyčiai neutralią partnerystę Seime mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.
Prezidentas vėl priminė, kad Vilniuje trūksta paminklo Antanui Smetonai
Akcentuodamas istorijos svarbą dabartinėje geopolitinėje situacijoje G. Nausėda vėl sako Vilniuje pasigendantis paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai.
„Nedraugiškos šalys siekia perrašyti mūsų istoriją, kad paveiktų mūsų ateitį. Tik užkirtę tam kelią, saugodami istorinę atmintį ir perduodami ją ateities kartoms, sukursime patriotišką, ginti tėvynę pasiruošusią Lietuvą“, – ketvirtadienį Seime skaitydamas šeštąjį metinį pranešimą kalbėjo valstybės vadovas.
„Priešingu atveju bevališkai plūduriuosime tarp visokių pseudoteiginių, kaip antai vieno nevykusio XIX amžiaus rusų istoriko tezė apie tai, kad neva Nemuno, Neries, Dubysos, Nevėžio ir kitų mūsų upių pavadinimai neva yra slaviškos kilmės“, – teigė jis.
Anot prezidento, valstybė privalo grąžinti skolas savo istorijai.
„Viena tokių – pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos įamžinimas Vilniuje. Džiaugiuosi, kad sostinės savivaldybė pagaliau pradėjo šį procesą, ir kviečiu Lietuvos kūrėjus aktyviai dalyvauti paminklo meniniame konkurse“, – kalbėjo G. Nausėda.
Paminklo tarpukario prezidentui jis pasigedo jau 2022 metais.
Tuomet skaitydamas metinį pranešimą, G. Nausėda tvirtino, kad kol šalis stokoja „savo praeities šaknų suvokimo“, o į atskiras istorines asmenybes žvelgia „per sovietinės istoriografijos prizmę“, nėra ko stebėtis, kad pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento A. Smetonos paminklui taip ir neatsiranda vietos Vilniuje.
Dėl A. Smetonos pagerbimo paminklu Lietuvoje esama prieštaringų vertinimų. Lietuviai pripažįsta jo nuopelnus dėl atkurto valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
Kaip skelbė BNS, prieš penkerius metus Vyriausybės kanceliarija buvo surengusi konkursą dėl A. Smetonos paminklo, 2020 metais atrinktas jo nugalėtojas, tačiau tuomet nesulaukta sostinės valdžios leidimo statyti šio paminklo – kritikuotas ir kūrybinis sprendimas, ir parinkta vieta paminklui Gedimino prospekte.
Galiausiai projektas padovanotas Palangos savivaldybei, kur 2023 metų vasarį paminklas buvo pastatytas.
Šią savaitę sostinės valdžia pranešė pati rengianti konkursą A. Smetonos paminklui sukurti. Jį numatyta pastatyti skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą.
Prisiminė patirtį bunkeryje
Ketvirtadienį valstybės vadovas pasigedo valstybės indėlio ir puoselėjant prieš sovietų okupaciją kovojusių partizanų atminimą.
G. Nausėda teigė lankęsis Jurbarko rajone, Šimkaičiuose, generolo Jono Žemaičio vadavietėje-bunkeryje.
„Nežinau, kiek iš jūsų siauručiu liuku esate nusileidę į tą šaltą ir drėgną požemį. Man ši patirtis leido tiesiog fiziškai pajusti, koks ryžtas, bebaimiškumas ir meilė savo valstybei vedė pirmyn mūsų partizanus, pasiryžusius dėl tėvynės paaukoti viską“, – tvirtino valstybės vadovas.
„O tai, kad vadavietė iš esmės prižiūrima tik vietos bendruomenių ir savivaldos iniciatyva, parodo du svarbius dalykus – kiek mažai iki šiol padarė valstybė, puoselėdama savo istoriją, ir kiek daug padaro žmonės, kuriems istorija nėra tik praeitis, kurie mato ją kaip pamatą ateičiai“, – kalbėjo jis.
Pasak prezidento, todėl nenuostabu, kad tuo pasinaudoti mėgina priešiškos jėgos, bandydamos manipuliuoti, meluoti, teisinti net ir nusikaltimus žmoniškumui.
„Privalome branginti ir saugoti tiesą. Turime už ją kovoti, pasitelkdami žinias apie savo kultūrą, istoriją, protėvių palikimą“, – sakė G. Nausėda.
Jis akcentavo, kad vienas iš visuomenės atsparumą bei valstybės nacionalinį saugumą stiprinančių veiksnių yra kultūra.
„Tegul Lietuva visame pasaulyje garsėja kaip kultūringa, turinti ką pasiūlyti šalis. Laisvės, europinės demokratijos ir visos Vakarų civilizacijos forpostas“, – ragino G. Nausėda.
Nausėda: „Mes visi neįtikėtinai daug nuveikėme“
Baigdamas savo metinę kalbą, G. Nausėda teigė nenorėjęs sudaryti įspūdžio, kad viskas Lietuvoje blogai. Anot šalies vadovo, Lietuvos žmonės per 35 nepriklausomybės metus „neįtikėtinai daug“ nuveikė ir gali nuveikti dar daugiau.
„Gerbiamieji, nesiekiau sudaryti įspūdžio, kad viskas Lietuvoje blogai. Anaiptol. Mes visi neįtikėtinai daug nuveikėme. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo, nuo įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO. Kaip žmonės, kaip šeimos, kaip tauta.
Bet juk galime dar daugiau. Tad pasistenkime, kad ateities kartos, vertindamos trečiojo šio amžiaus dešimtmečio įvykius, pripažintų: „O juk įspūdingas įvykių ir jėgos buvo laikmetis!“ – ragino prezidentas.
Šeštasis Nausėdos metinis pranešimas
Tai pirmasis G. Nausėdos metinis pranešimas jam einant antrą prezidento kadenciją ir šeštas apskritai.
Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.
Valstybės vadovai metinius pranešimus tradiciškai skaito Seimo pavasario sesijos metu.
Kaip rašė BNS, paskutiniame savo pirmos kadencijos metiniame pranešime pernai birželio 25-ąją G. Nausėda ragino neužsidaryti socialiniuose burbuluose, kalbėtis ir ieškoti bendro sutarimo.
Politikus jis skatino nuoširdžiai ieškoti bendrų vardiklių, ypač sprendžiant mokesčių, švietimo, nacionalinio saugumo klausimus.
G. Nausėda savo pastarajame metiniame pranešime taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje per lėtai auga karių profesionalų skaičius, dėl ko stringa kariuomenės komplektacija, kritikavo buvusią Vyriausybę dėl manipuliavimo skaičiais per lėtai kylant mokytojų atlyginimams.
Daugiau galių švietimo srityje šalies vadovas ragino perduoti savivaldai, kuri geriau supranta regionų specifiką ir poreikius. Apskritai prezidentas skatino daugiau investuoti į regionus taip mažinant jų atskirtį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Reikėtų pasvarstyti apie prezidento etato reikalingumą. Daug didesnės valstybės prezidento neturi . Dviem mln papildomai išlaikyti dvarą su armija patarėjų per didelė našta.
