Prieš nuotolinį Europos Vadovų Tarybos posėdį ketvirtadienį A. Nausėda pabrėžė, kad tiek pats A. Navalno sulaikymo faktas, tiek ir „farso procesas“, prasidėjęs jo atžvilgiu, „neleidžia mums likti abejingais ir toliau stebėti šitą žmogaus teisių eroziją gretimoje valstybėje“.
„Todėl užsienio reikalų ministrų lygiu, vykdomuoju lygiu, reikia pritaikyti globaliųjų žmogaus teisių praktiką ir pritaikyti pirmiausia sankcijų priemones tiems asmenims, kurie yra kalti dėl pono Navalno sulaikymo.
Tik tokiu būdu galima parodyti, kad situacija netoleruotina ir kad Rusijos pusė turi atsakyti už tuos veiksmus, kurių imasi“, – žiniasklaidai išplatintame vaizdo įraše tvirtino G. Nausėda.
Jis dar kartą pabrėžė anksčiau išsakytą poziciją, kad „šis sulaikymas atspindi tikrąją žmogaus teisių padėtį Rusijoje“ bei priminė apie griežtus kitų ES valstybių atstovų pareiškimus šiuo klausimu. Šios reakcijos, anot jo, „neleidžia abejoti, kad pasekmės turi būti“.
A. Navalnas sulaikytas sekmadienį, kai grįžo į Rusiją iš Berlyno, kur gydėsi po praėjusių metų rugjūtį surengto apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga. Kremliaus kritikas tvirtina, kad jį bandė nunuodyti Federalinė saugumo tarnyba (FSB) Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu.
Iškart po Rusijos opozicijos veikėjo sulaikymo Maskvos Šeremetjevo oro uoste, Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai paskelbė bendrą pareiškimą ir paragino ES „svarstyti ribojamųjų priemonių įvedimą“, A. Navalno areštą pasmerkė ir G. Nausėda bei premjerė Ingrida Šimonytė.
Rusijos kalėjimų tarnyba pranešė, kad A. Navalnas sulaikytas, nes pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas.
